dizainologija

Kaip TEO iMac iškastravo

2012-01-20T23:21:00.002+02:00

Naujajame TEO klientų aptarnavimo centre "Evita" (Savanorių pr. 18) klientams prablaškyti stovi bene pustuzinis naujutėlių iMac'ų, o juose...Windows ir MS Explorer. Nepagavau TEO kompiuteristų (iš)minties...

Kaip reikia planuoti krizines situacijas

2011-12-27T16:15:00.001+02:00

"Vilniaus energija - Dalkia" sukėlė audrą tiek Vilniaus gyventojų, tiek politikų tarpe, pateikusi įspūdingas šildymo sąskaitas už lapkritį. Nesigilinsiu į komercinę ir etinę įvykio pusę, man įdomiau šios šachmatų partijos eiga laike.

Antikrizinis ėjimas sušvelninti visuomenės pasipiktinimą pasirinktas paprastas ir senai žinomas PR/reklamos pasaulyje, tiesa Lietuvoje jis nedrąsiai naudojamas (dažniausiai per rinkimus). "Vilniaus energija - Dalkia" lauko reklamos stendai tema "Mes - paprasti, kuklūs žmonės, kaip ir jūs" (iškart pagalvojau apie paperkantį katino žvilgsnį iš "Šreko" :) pasirodė prieš ar maždaug tuo pat metu, kaip ir sąskaitos už šildymą.

"Vilniaus energija - Dalkia" iš anksto žinojo kokios bus sąskaitos ir kokį ažiotažą tai sukels, todėl tam atitinkamai pasiruošė, pateikdama save kaip kuklią ir "draugišką" (trūksta tik prierašo "Mes jus mylime!" :) įmonę, taip bandydama neutralizuoti kerštaujančios godžios monopolistės įvaizdį. Nes sugalvoti kampaniją, organizuoti kastingą ir fotosesiją, sukurti dizainą ir užsakyti media reikia ne dienos ir ne dviejų! Net ir logotipas "Vilniaus energija" sunkiai įžvelgiamas, jo dydis mažesnis, nei įprasta lauko plakatuose.

Tai, ką padarė "Vilniaus energija - Dalkia", nepadarė "Snoras", iš kūrybinės strategijos pusės sprendimas pasirinktas taikliai ar tai duos vaisių - pažiūrėsim. Kas sukūrė šią kampaniją informacijos neturiu.

Architektūros spindesys ir…skurdas

2011-12-27T11:35:00.001+02:00

Lankantis Briuselyje Europos parlamente į akis iš kart krito absoliučiai nevaldomas informacijos pateikimo chaosas. Milžiniško pastato architektai visiškai nenumatė būsimo papildomos informacijos išdėstymo. O kad visos informacijos neįmanoma projekto pradžioje numatyti, turėtų būti ir pirmakursiui aišku. Bet dažniausiai pasitenkinama kuo? WC, kabinetų ir aukštų identifikacija. Tokios A4/Comic Sans (dažniausiai) kombinacijos atrodo apverktinai, bet nieko, eurobiurokratai su tuo jau susigyveno ir net fotografuoti draudžia (tuoj pat, mosuodami rankomis, išbėga sunkiasvoriai tamsiaodžiai Parlamento apsauginiai, užprogramuoti kieviename telefone ar fotike įžvelgti grėsmę Europos saugumui).

Kokios išvados? Informacija yra gyva ir kintanti, todėl būtina modeliuoti būsimas situacijas jau projektinėje stadijoje.

P.S. Lietuvoje, beje, ne kitaip…

Elgsenos vyrams rekomendacija: tualete suglausti kojas :D

Rūbinė

Sveikinimai Simonai, bet…

2011-12-18T17:38:00.002+02:00

Baigėsi du mėnesius trukęs URM skelbtas žaidimas "Lietuvos talentai arba sukurk Lietuvos pirmininkavimo ES logotipą" (pirminkavimas vyks 2013 m. antrą pusmetį). Akcentuojama - ne logotipą, o jo idėją, bet prisipažinsiu – nesuprantu šio politikų lengvabūdiško populistinio sofizmo (juolab, kad iš konfidencialių šaltinių girdėjau, kad ženklo perdavimo profams (beje - kas juos ir kaip atrinks?) tolesniam tobulinimui ir nebus).

Parodija pavadinčiau ir balsavimo galimybę Delfyje, kuris neva tai pretenduoja į kažkokį objektyvumą, bet tuo pačiu leidžia iš vieno IP balsuoti iki 20 (!!!) kartų. Komedija.

Taigi, konkursą laimėjo šiemet gavusi dizainerės diplomą Simona Mykolaitytė. Laimėjo greičiausiai pelnytai, nes jos ženklas buvo bene sėkmingiausias iš finalistų. Tačiau yra keli "bet".

1. Techniškai ženkas būtų galvos skausmas spaudėjams, nes spalvos liečiasi. Viena iš priežasčių, kodėl "Apple" atsisakė vaivorykštinio logo, buvo būtent ši.

2. Neišku, kodėl centre "C" raidė, Simona to taip pat nepaaiškina - "Logotipas simbolizuoja, kad ES saugo ir dirba išvien su Lietuva (apskritimas apskritime tai ES gaubia Lietuvą, o trumpos mėlynos juostelės įsipynusios raudonoje, geltonoje ir žalioje spalvoje rodo kad dirbame kartu. Neužbaigti apskritimai rodo, jog Lietuva atvira – naujovėms, modernumui, tobulėjimui". Nežinia kokia ženklo versija paskelbta, bet aš jame matau ne mėlynas, o rudas juosteles.

3. Visiškai neabejoju, kad autorė pasiūlė savo autorinį dizainą, tačiau apskritimų apskritimuose idėja, žinoma, nėra nauja. Vienas pirmųjų ją panaudojo garsusis šveicarų dizaineris, tinklelio ideologas, Josef Müller-Brockmann. O įdomiausia tai, kad 2014 m. liepos 23 - rugpjūčio 3 d. Glazge vyks Sandraugos žaidynės ir joms škotų brandingo agentūra "Marque" pasiūlė irgi panašią idėją. Tad viens po kito vyks du renginiai su panašiu ženklu. Žinant, kad škotai ženklą susikūrė anksčiau ir, kad britų (škotų) svoris pasaulyje nepalyginamai didesnis, visai tikėtina, kad šia tema sulauksime įvairių spekuliacijų.

Beje, o kodėl didelių agentūrų logotipai yra brangūs? Viena iš priežasčių – reikia atlikti daug laiko sąnaudų ir žmonių reikalaujantį tyrimą tam, kad pasitikrinti, ar ženklas nėra jau sukurtas kur kitur pasaulyje. Visagalis Google gali žaibiškai rasti žodžius, bet panašius vaizdus - dar ne. O kad šiais laikais labai sunku būti visiškai originaliu, štai įrodymas:

2014 m. Sandraugos žaidynių Glazge logotipas, diz. Marque

Josef Müller-Brockmann plakatas, 1955 m.

Čekijos kultūros ministerijos logotipas

Tel Avivo 100-čio logotipas, diz. Baruch Naech

Sidnėjaus logotipas, diz. Mood Design

Organizacijos "Globun" logotipas, diz. Johannes Bruckner

Portimao (Portugalija) municipaliteto logotipas

Ar logotipas turėtų būti savaime suprantamas?

2011-12-06T16:20:00.001+02:00

"Should a logo be self-explanatory? It is only by association with a product, a service, a business, or a corporation that a logo takes on any real meaning. A logo derives its meaning and usefulness from the quality of that which it symbolizes. If a company is second rate, the logo will eventually be perceived as second rate. It is foolhardy to believe that a logo will do its job immediately, before an audience has been properly conditioned."

Paul Rand

Spalva ir rinkodara: kaip spalva įtakoja pirkimus?

2011-12-02T11:02:00.001+02:00

Įdomi "Kiss metrics" infografika, kurioje sugrupuota įvairių šaltinių informacija apie spalvą (-s). Kažkodė Bloggeris neleidžia įdėti maksimalios rezoliucijos failo, tai HIFI kokybė čia.

Galutinė Kauno brando konkurso dalyvių eilė

2011-11-30T22:17:00.001+02:00

1-os vietos nėra

2 vieta – UAB "Ad Love" (Vilnius)

3 vieta – UAB "Kaffka" (Kaunas)

3 (dar viena, kaip bokse) vieta – VšĮ "Lietuvos idėjų forumas" (renginių, švenčių organizavimas, Kaunas)

4 vieta – UAB "Brandworks" (Vilnius)

5 vieta – VšĮ "Comminacare" (Vilnius)

6 vieta – UAB "Misiukevičius ir partneriai" (Vilnius)

7 vieta – UAB "Dizaino taškas" (Kaunas)

8 vieta – UAB "PIAR" (Vilnius)

Mano projektą (ir, matyt projektą "Geram miestui – gerą įvaizdį") atmetė, nes antrame voke, kuriame pateikimi autoriaus rekvizitai, nesurišau ir nepasirašiau įdėtų dviejų lapų - paraiškos ir sąžiningumo deklaracijos. Galima piktintis, kad logikos tokiuose reikalavimuose nėra (pvz. ant vieno iš dokumentų pateikti visi autoriaus rekvizitai, kam dar parašas?), bet yra kaip yra ir po mūšio kumščiais nemosuojama, juolab, kad projektas buvo reitingo apačioje.

Įdomu tai, kad fizinių asmenų čia nėra. Tai reiškia, kad viešieji kūrybinių paslaugų konkursai laisvai samdomus dizainerius (šiuo atveju) savo sudėtinga dalyvavimo sistema atstumia. "Supaprastintas" skamba kaip ironija... Įdomu ir tai, kad smulkios firmelės (VšĮ ""Lietuvos idėjų forumas", UAB "Kaffka") aplenkė milijonines apyvartas generuojančią UAB "PIAR".

Istorijos pabaigai 7-ą vietą užėmusio Gintauto Misiukevičius (UAB "Misiukevičius ir partneriai") mintis konkurso metu – "Reikėjo prieiti prie pačios idėjos ir iš pradžių apibrėžti tą Kauno identitetą, išsiaiškinti, kas yra tas Kaunas, po to bandyti rasti vizualinę išraišką arba kažkokį Kauno, kaip miesto, šūkį“.

Garsių žmonių vizitinės

2011-11-27T18:23:00.001+02:00

Kai kurios – šmaikščios. Tiesa, negaliu patvirtinti, kad tai - originalai.

Nacionalinis sportas: raganų medžioklė

2011-11-27T17:02:00.001+02:00

Mane žavi Lietuvos "žurnalistų" užsispyrimas bet kokia kaina įrodyti, kad balta tai juoda. Skandalai – juk tai žavu! Juk tai mūsų duona kasdieninė!

Pavyzdys Nr. 1 – surask plagiatą tarp Kauno prekės ženklo konkursinių pasiūlymų (organizatorius - balsas.lt ir anoniminis žurnalistas)

Pavyzdys Nr. 2 – nerask skirtumų tarp "Lietuvos energijos" ir ispanų "Iberdrola" logotipų (organizatorius - lrytas.lt žurnalistas Andrius Sytas ).

Pažaiskime raganų medžioklę ir mes – palyginkime balsas.lt ir Marlboro logotipus.

Kaunas logotipo išsižadėjo

2011-11-26T15:25:00.001+02:00

Visgi aš buvau teisus, teigdamas, kad Kauno prekės ženklo konkursas bus anuliuotas. Penktadienio įvykiai mano hipotezę patvirtino. Apskritai šis konkursas labiau primena siekį sukurti piršlio liaupses, kuomet pobaisę mergelę norima ištekinti už super gražaus ir super turtingo jaunikaičio. Piršlio liaupsės šiuo atveju - Kauno prekės ženklas.

Po balsavimo internetu laimėjo ženklas, kuriame pavaizduotos dvi susibėgančios upės ir šūkis: „Net upės susitinka čia“. Už šį ženklą, kurio autorius kol kas neskelbiamas, Kauno prekės ženklo konkurse pasisakė daugiausiai vertintojų – apie 30 proc. visų balsavusiųjų. Įdomi detalė – balsavimo rezultatų aš niekur neradau, tad belieka tikėti "Kauno dienoje" paskelbta informacija.

„Gal man tos upės irgi artimiausios, tačiau nebuvo nei vieno idealaus ženklo, kuris 100 procentų galėtų pristatyti miestą“, – savo nuomonę išreiškė komisijos narė konservatorė Gintarė Skaistė (kažin, jei ieškotume idealios partijos, ar nors viena būtų valdžioje?).

Lapkričio 22 d. posėdžiavusios Kauno prekinio ženklo ir šūkio komisijos nariai bei ekspertai raštu pateikė savo vertinimus visiems dešimčiai konkurse dalyvaujančių darbų. Žiniasklaidoje paskelbta, kad nugalėjo "Love" sukurtas projektas.

Komisijos nariai: Raimundas Miladauskas (pirmininkas, Kauno m. sav. administracijos direktoriaus pavaduotojas.), Lina Aukštikalnienė (VDU Viešosios komunikacijos tarnybos direktorė), Saulius Kromalcas (Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miesto įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjas), Tomas Kuleša (VDA Kauno dailės fakulteto Architektūros katedros lektorius), Gintarė Skaistė (Kauno m. sav. Tarybos narė), Regina Virvilaitė (KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros profesorė), Inga Pažereckaitė (sekretorė, Kauno m. sav. administracijos Miesto plėtros dep. Miesto įvaizdžio ir turizmo sk. vyr. specialistė).

Ekspertai: prof. Jūratė Banytė (KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto Marketingo katedros vedėja), doc.Rita Brakauskaitė (VDA Kauno dailės fakulteto Dizaino katedros vedėja), Kęstutis Ignatavičius (Kauno ceremonmeistras), Gintaras Prikockis (architektas, LAS Kauno skyriaus pirmininkas), doc. Ina Pukelytė (VDU Menų fakulteto dekanė), Gediminas Lašas (LGDA pirmininkas.).

Pasak komisijos narės G.Skaistės, dėl pirmosios vietos skyrimo komisijos narių nuomonės gerokai išsiskyrė.

Lapkričio 25 d. posėdžiavusi Kauno prekinio ženklo ir šūkio komisija nusprendė niekam neskirti pirmosios vietos, tačiau, pasak "Kauno dienos", toks sprendimas gali pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą.

„Visi ženklai tampa savivaldybės nuosavybe, bet pirmas eilėje esantis ženklas nebus naudojamas kaip miesto ženklas“, – iš karto po posėdžio patvirtino komisijos narė Gintarė Skaistė (aš, pvz. jokio dokumento, perleidžiančio autorinės teises, nepasirašiau, todėl nemanau, kad mano projektas tapo Kauno m. Savivaldybės nuosavybe).

„Iš visuomenės reakcijos supratome, kad kauniečiai savęs netapatina su šiuo ženklu ir nereprezentuoja miesto taip, kaip buvo tikėtasi“, – priežastį, dėl ko daugiausiai ekspertų balsų gavęs ženklas netampa pačiu geriausiu įvardijo G.Skaistė (mano pastaba - nuo kada, keliasdešimt internete paskelbtų nuomonių pretenduoja tapti KAUNIEČIŲ nuomone? Įvardinkite man ženklą, kuriuo VISI būtų patenkinti?).

Anot G.Skaistės, pirmąją vietą pretendavęs užimti ženklas – K raidė mėlyname fone – taps antrosios vietos laimėtoju. Du po jo eilėje buvę darbai pasidalys trečiąją vietą.

Konkurso dalyviai per 15 dienų dar gali pareikšti pretenzijas.

Žodžiu viskas įvyko laikantis geriausių Kauno tradicijų (prisiminkime Kauno aerouosto logotipo konkursą). "Šalis ta – Lietuva vadinas".

Dizainerio Rolando Rimkūno projektas, alternatyvaus Kauno prekės ženklo konkurso nugalėtojas.

Kaip išdurti visą pasaulį

2011-11-24T02:48:00.001+02:00

Rusų dizaino studija "Smart Heart" tai sugebėjo padaryti. Sukūrė Rusijos policijai, visai neseniai persikrikštijusiai iš milicijos, vizualinį identitetą, įkėlė jį į tam dedikuotą svetainę, sukūrė FB puslapį ir...ši žinia žaibo greitumu apskriejo pasaulį. Net žinomi brandingą analizuojantys tinklapiai aptarinėjo šią naujieną, diskutavo, dizainą gyrė arba peikė.

Problema tik, kad Rusijos policija šio projekto neužsakinėjo, konkurso neskelbė. Užtat paskelbė paneigimą. Visumoje gavosi puikus "Smart Heart" partizaninis PR projektas :)

Atviras, bet ne kiauras

2011-11-24T01:31:00.001+02:00

Mano abejonės, kad neįvyks Kauno prekės ženklo logotipo konkursas, nepasitvirtino, tad sveikinu konkurso nugalėtoją RA "Love" (drįsčiau net lažintis, kad projekto dizaineris buvo Gediminas Saulis)!

Prisipažinsiu – nustebau, kad vertinimo komisija (ir balsavę internetu kauniečiai, nors iš šių FB pasisakymų to nepasakytum) išrinko nugalėtoju sakyčiau protestantišką savo minimalizmu, elegantišką ir be "kvarbatkų" projektą. Kaunui tai nebūdinga. Elegantiškas šriftas, elegantiškai sužaista aukso pjūvio korta.

Pamačius visą projektą ir jo apimtį (36 psl., žinant, kad už pirmą vietą skirta tik 5000 Lt), abejonių nekyla, kad prie jo plušėjo nemaža komanda ir projektas vertas būti pirmu.

Tačiau su viena sąlyga – tik tuo atveju, jei "K" raidė perteiks siūlomą konceptą "atviras" ir joje visada matysis kokia nors Kauno foto. Priešingu atveju vienspalvė "K" taps tik banalia, nieko nesakančia raide, lydima nesuprantamo šūkio (kaip kad atrodė internetinio balsavimo kontekste). Priežastis, kodėl ganėtinai retai logotipuose matomos fotografijos yra grynai techninė, tokių logotipų naudojimas iš užsakovo reikalauja nemažai techninių įgūdžių. Be to, sunkiai įsivaizduoju, kaip bus naudojami lauko plakatai su išpjautom ženklo vietoje kiaurymėm. Techniškai įgyvendinti tai nepigu, o ir dėl oro sąlygų/vandalizmo neilgaamžiška. Panašu, kad tai taip ir liks tik patrauklia idėja popieriuje. Kai kuriose situacijose "atvirumo" koncepcija su išpjautom raidėm atrodo gana keistai, kaip antai pavyzdžiuose ant sienų, ant tilto, kur per "K" kiaurymę nematyti nieko žavaus (siena?) :)

Šiek tiek kritikos. Žydra spalva sunkiai asocijuojasi su Kaunu (gali prilipti ir pravardė - "žydrųjų miestas"). Permatomumo idėja nėra nauja brandingo dizaine, tačiau tai tikrai nesumenkina šio projekto kokybės.

Berods pirmą kartą tipografijos permatomumo konceptą pamačiau savo dėstyjo Pippo Lionni paskaitoje, kuomet 90-ųjų pradžioje mokiausi "L'Ecole supérieure de création industrielle". Su šia idėja jo tuometinė studija "Integral Concept" 1989 m. buvo laimėjusi Prancūzijos Kultūros ministerijos identiteto kūrimo konkursą. Tikiu, kad "Love" komanda šio projekto nematė, nes idėjos išties sklando ore. Panašia koncepcija, beje, save pristato ir Juodkalnijos turizmo biuras.

Studijos "Chermayeff and Geismar" 2011 m. sukurtas "Half the Sky" media projekto logotipas

Šūkiai paprastai keičiami greičiau nei logotipai. Šiame projekte jie vienas be kito negali ir keitimas neįmanomas, nes pakeitus šūkį, ženklas nebeteks prasmės.

Miesto išskirtinumo šūkyje kaip ir nėra - uždarų miestų net Rusijoje nebeliko, o kad Kaunas atviras naujovėms (t.y. progresyvus) – tuo labai abejočiau (čia susiduriame su atveju, kai norai pralenkia realybę ir tampa neįtikinami). Šūkis man pasirodė silpniausia projekto vieta, be to, mažame mastelyje dėl ypač plono šrifto jis praktiškai neperskaitomas.

Organizatorių norai sujungti turizmui ir verslo investicijoms pritraukti skirtą ženklą buvo pasmerkti iš anksto. Keista, kad šis norų tandemas paranojiškai persekioja daugumą Lietuvos geografinės vietovės brandingo konkursų (taip buvo ir su Lietuvos prekės ženklo konkursu). Šiuo atveju tūlas užsienio verslininkas iš ženklo turėtų susidaryti gerą įspūdį apie miestą, o štai turistą jis vargiai ar motyvuos ("atviras" - ne išskirtinumas).

Pabaigai pastebėjimas dėl balsavimų internete - kaip galima balsuoti už kompleksišką ir daugiaplanį projektą, kai rodoma tik viena jo detalė, visiškai neatspindinti viso projekto mastelio? Tai tas pats, kaip iš fotografijų rinkti galingiausią automobilį.

Tačiau jei užsakovas nori kažko išties originalaus rezultato, jis turi turėti ir normalų biudžetą ir gerą organizacinį komitetą, būti padaręs visus namų darbus ir tiksliai žinoti kokių tikslų siekia. Kaip kuriant Nordkyn vietovės identitetą Norvegijoje.

Stereotipų jėga

2011-11-21T21:24:00.001+02:00

Stereotipai – tai jėga! Formuojant pozityvų geografinės vietos įvaizdį, svarbu neautralizuoti neigiamus (jei tokie yra) stereotipus. Bulgarų dizaineris Janko Cvetkov sukūrė kandų "Mapping Stereotypes" projektą, kuris pavirto komerciniu kalendoriumi ir kuriame parodyti kiekvienos šalies stereotipai apie kitas, pagardinti nemaža doze jumoro :)

The World According to Turkey

Europe According to Bulgaria

Europe According to France

Europe According to Gay Men

Europe According to Greece

Europe According to Italy

Europe According to Poland

Europe According to Russia

Europe According to The Vatican

Europe According to USA

Hitchhiker's Guide to The Arab Spring

Iberia According to Spain

Italy According to Posh Italians

Add caption

USA According to Common Sense

Where I Live

The World According to USA

Kaip sekasi kaimynams: Ukrainos miestų brandingas

2011-11-20T12:07:00.001+02:00

Ukraina nėra mūsų kaimynas tiesiogine to žodžio prasme, tačiau greta Latvijos ir Gruzijos, tai viena iš trijų didžiausią palankumą Lietuvai jaučiančių šalių, be to, mes susieti ir tampriais istoriniais ryšiais.

Ukrainos miestų brandingo procesas labai savotiškas, išskirtinis jo bruožas yra tai, kad iniciatyvas turėti ne heraldinį-herbinį, o šiuolaikinį miesto simbolį ir kompleksišką-sisteminį miesto vizualinį identitetą daug dažniau rodo ne valdžios, o visuomeninės organizacijos ir net pavieniai dizaineriai. Pavyzdžiais gali būti Donecko, Chersono, Ternopolio, Mariupolio, Černigovo, Kijevo logotipų visuomeniniai konkursai ar individualios iniciatyvos. Sunku pasakyti ar jie nusileidžia valdiškiesiems savo kokybe, tačiau jie taip ir lieka vietinių valdžios institucijų nepripažinti, palikti diskusijoms internete.

Įdomus atvejis buvo su Odesos brendiniu logotipu. 2008 m. miesto Tarybos paskelbtą konkursą laimėjo PR kompanijos "Bohush Communications" projektas. Vienok dalis visuomeninės ir vietinių dizainerių (kaip visada būna) jį sukritikavo, tad visuomenininkai paskelbė alternatyvinį konkursą ir išrinko nugalėtoją. Tuomet Taryba 2010 m. dar kartą surengė internetinį balsavimą, įtraukusi ir alternatyvinio konkurso nugalėtoją ir geriausius šio konkurso projektus ir...vėl laimėjo "Bohush Communications" projektas, kuris ir bus oficialiu miesto logotipu! Štai taip.

Keisti Ukrainos miestų heraldinę stilistiką į šiuolaikiškesnę, be abejo, paskatino ir 2012 m. Lenkijoje bei keturiuose Ukrainos miestuose – Kijeve, Charkove, Donecke ir Lvove – vyksiantis Europos futbolo čempionatas (nors štai Lenkijoje specialiai šiai progai buvo sukurti proginiai miestų ženklai, tiesa, labiau panašūs į simbolius, nei logotipus). Čempionatas, ko gero, įtakojo ir kitų Ukrainos miestų brandingo konkursų – tiek visuomeninių, tiek valstybinių – bangą.

Tačiau kai kurie Ukrainoje vykstantys miestų brandingo procesai kartais verčia kraipyti galvą. Pavyzdžiui šiemet Kijevo valžia pasirašė memorandumą su vokiečių valstybinę organizaciją GIZ, kad ši padėtų organzuoti tarptautinį konkursą Kijevo brandui sukurti. Kontrakto suma – 3 Mln. Eurų (tik konkurso organizavimui!).

Ukrainos URM už šalies pristatymo užsienyje strateginio plano ir vizualinės sistemos (logo, šūkio, talismanų ir "brandbooko" sukūrimą vietinei viešųjų ryšių kompanijai "CPC Consulting" sumokėjo 100 000 USD. Ekonomiškai stipriuose Vakaruose, dirbant su didelės reputacijos kompanijomis, tai racionalios sumos, bet tokiai ekonomikai, kaip Ukrainos, suma lyg ir didoka.

Dar vienas specininis bruožas – ukrainiečiai (ir baltarusiai, ir – ką čia slėpti – dažnai ir mes, lietuviai) man regis turi tokį patį kompleksą, kaip ir australai, vadinamąjį "kultūrinį keliaklupščiavimą" (kuomet šalies visuomenei atrodo, kad visi sukurti svetur kultūriniai artefaktai yra geresni), todėl labai jautriai reagavo į rusų dizaino guru Artemijaus Lebedevo nuomonę, kuris, žinia, žodžių į vatą nevynioja ir tiek "CPC Consulting" projektą, tiek Odesos konkurso nugalėtoją išdėjo į šuns dienas. Ir ką gi – ukrainiečiai skelbia pakartotinius konkursus. O gal paprasčiausia būtų – UKraine? :)

Visuomeninio konkurso Černigovo logotipui sukurti nugalėtojas, diz. Anton Storožev

Černovcų 600 m. jubiliejaus logotipas, diz. "A.C.C."

Oficialus Donecko logotipas, diz. Diana Berg

Vienas konkursinių Donecko logotipo pasiūlymų

Dnepropetrovsko oficialus logotipas Europos 2012 m. futbolo čempionatui

Dnepropetrovsko oficialus logotipas

Feodosijos (Krymas) logotipas

Kerčės (Krymas) logotipas

Charkovo logotipas 2012 m. Europos futbolo čempionatui

Charkovo logotipas

Chersono apskrities logotipas

Alternatyvinis Kijevo logotipo pasiūlymas, diz. Viktor Konovalov

KIjevo logotipas 2012 m. Europos futbolo čempionatui

Krymo apskrities logotipas

Nepatvirtintas Lucko lotipas, diz. Viktorija Fedina

Lvovo logotipas 2012 m. Europos futbolo čempionatui

Mariupolio logotipo privati iniciatyva, diz. Sergej Radionov

Alternatyvinio Odesos konkurso nugalėtojas, diz. Stefan Gurtovoj

Oficialus Odesos logotipas, diz. "Bohush Communications"

Sudako (Krymas) logotipas

Ukrainos logotipas Euro 2012 futbolo čempionatui

Ukrainos logotipas po Euro 2012 čempionato, diz. "CPC Consulting"

Alternatyvinio Ukrainos logotipo konkurso nugalėtojas, diz. Aleksandr Bančev

Kaip sekasi kaimynams: Čekijos miestų brandingas

2011-11-18T01:27:00.001+02:00

Čekijoje miestų brandingas ant bangos. Pažymėtina, kad "brandinasi" ne tik didieji, bet ir, mūsų akimis žiūrint, mažieji miesteliai, kuriuose gyvena 30 - 50 000 gyventojų.

Pagirtina kainų politika, už kūrybą mokama garbingai, net kelių nedidelių miestelių (Dečin, 53 000 gyv., Kroměříž, 30 000 gyv.) logų konkursų tipiniuose dokumentuose aptikau dėsningumą – į antrą ratą patekę dalyviams skiriama 5000 kronų (~670 Lt), nugalėtojui – 30 000 kronų (~ 4000 Lt, "brandbookas" apmokamas atskirai).

Tačiau konkursas konkursui nelygu. Štai sunkiasvorė Prahos studija Njbrt (sukūrusi ir Prahos logą) už Ostravos identitetą 2007 m. suderėjo 1,8 Mln. kronų (~242 000 Lt, įskainat autorinių teisių perdavimą, logą ir vizualinio identiteto naudojimo vadovą), Třebíč (40 000 gyv.) miestelio logas + 150 psl. (!) "brandbookas" 2011 m. miesteliui kainavo 195 000 kronų (~26 000 Lt), o Šumperk (30 000 gyv.) miesteliui analogiškas projektas – 295 000 kronų (~ 40 000 Lt). Be abejo, kainos, kaip ir pas mus, ir Čekijoje sukelia audringus debatus. Bet tai brandingo proceso nesustabdo.

Kam žodžiai, jei turime brandus?

2011-11-17T23:46:00.001+02:00

Brandai atakuoja - nuotaikinga rumunų ironija.

Kaip sekasi kaimynams: Lenkijos miestų brandingas

2011-11-15T23:20:00.001+02:00

Dinamiškiausiais paskutiniojo 25 m. laikotarpio (1982 - 2007) Europos miestais laikomi Ispanijos miestai Barselona, Valencija, Sevilija, Malaga ir Bilbao, kurie save pozicionavo augimo centrais. Tačiau naujajame 25-čio starte aktyviausi yra Lenkijos miestai.

Įspūdingame skaičiuje rimtų reitingų, tokiuose, kaip Globalization and World Cities Research Cluster (GaWC), Brookings Institution, Z/Yen index, European Cities Monitor business executive survey, AON Consulting’s People Risk Index, European Cities of the Future for investment (fDi Magazine), Global Free Zones of the Future (fDi Magazine), Tholons the most dynamic global outsourcing market in the world, ULI/PWC, Cushman & Wakefield’s global survey, La Salle’s E-REGI growth survey, The Economist Intelligence Unit (EIU) & Mercer liveability survey, EU’s Eurobarometer survey Lenkijos miestai ar ekonominio vystymo zonos padarė bene didžiausią šuolį.

Lenkai giriami už ženklią pažangą verslo analitikos, HR (žmogiškųjų išteklių), F&A (finansai ir apskaita) R&D (mokslo tyrimai ir taikomoji veikla) srityse ir parodytus gebėjimus rasti nišas postrecesinėje pasaulio ekonomikoje.

Sferos, kur kaimynams dar reikia pasistengti – technologijos ir R&D (mokslo tyrimai ir taikomoji veikla) bei brandų vystymas, nes Buck Consultants Top 30 European Tech Cities sąraše Lenkijos miestų dar nėra.

Tačiau miestų ir regionų ženklodaroje lenkai vieni dinamiškiausių visoje Rytų Europoje (o gal ir apskritai Europoje). Vienos aktyviausių geografinės vietos ženklodaros kūrime yra dvi agentūros - "Eskadra" iš Krokuvos (priklausanti "Promarket" iš Izraelio) ir BNA iš Varšuvos (DDB).

Ypatingai didelis sujudimas buvo matomas siekiant 2016 m. Europos kultūros sostinės titulo, kuomet kone kiekvienas didesnis Lenkijos miestas teikė paraišką ir susikūrė vystymosi strategijas ir vizijas bei progines vizualines identiteto sistemas, o nugalėjo šioje kovoje Vroclavas.

Artėjantis 2012 m. Europos futbolo čempionatas, įvyksiantis Ukrainoje ir Lenkijoje (Varšuvoje, Poznanėje, Gdanske ir Vroclave) kažkokių postūmių atnaujinti savo identitetus minėtiems miestams nedavė (naujausias jų – "protestantiškas" (nes vien tipografinis) Poznanės – buvo inauguruotas dar 2009 m.).

Brandų stilistika, kaip matome, labai įvairi - nuo konservatyvaus Gdansko heraldinio herbo, bravūriškų Bydgoščio ar Vroclavo iki sofistikuoto Ščecino.

Taigi, Lietuvoje mes dar tebesiginčijame dėl geografinės vietos ženklodaros ir įvaizdžio svarbos ir reikalingumo, lenkai šiomis rinkodaros vystymo priemonėmis jau pilnai naudojasi. Ir, kaip matome, tai duoda rezultatų.

Ar Kaunas turės verslo ir turizmo logotipą?

2011-11-12T21:03:00.001+02:00

Spėju, kad ne. Iš štai kodėl. Šios idėjos autorius, jau buvęs Kauno vicemeras Povilas Mačiulis (beje, 2011 m. gavęs VDA dizainerio diplomą (diplominio darbo tema "Vonios kambario įranga"), priklausąs koalicijai "Vieningas Kaunas", naujojo-senojo mero, konservatoriaus Andriaus Kupčinsko be didelių ceremonijų buvo pašalintas iš konkursinių darbų vertinimo komisijos. Vietoj jo paskirta ekonomistė, konservatorė Gintarė Skaistė.

Tokiose situacijose Lietuvoje dažniausiai kovojama ne dėl viešųjų, o dėl partinių interesų (pvz. plačiai nuskambėjęs Kauno 2-osios ir Raudonojo kryžiaus klinikinių ligoninių sujungimas). Todėl spėju, kad komisija nuspręs, jog nieko įdomaus negavo, apkaltins idėjinius priešus pinigų švaistymu ir konkursą anuliuos. Juk idėjinio priešo idėja a priori negali būti gera. Ir jau labai greitai sužinosime ar aš klydau.

A.Kupčinskas: "Prieš dvejus metus, Budapešte susitikęs su regiono merais, parsivežiau visą reikalingą medžiagą apie miesto ženklą. Perdaviau ją S.Kromalcui (Kauno įvaizdžio ir turizmo skyriaus vedėjui), tačiau nuolat reikėjo judinti, kad reikalas pajudėtų. Taip ir kadencija baigėsi, o idėją įgyvendinti pradėjo kiti".

Na taip, svetur žolė žalesnė ir tik kelionėse po užsienius sužinosi apie brandingo naudą, mat interneto nepakanka, o vietiniai specialistai, matyt, neprofesionalūs. Beje, reiktų pažymėti kad Vengrija būtų kaip tik geras miestų brandingo politikos antipavyzdys, kadangi vos dviejuose iš 19 pagrindinių miestuose (Budapešte ir Debrecene) galima įžvelgti kryptingą brandingo vystymą (priešingai nei, pvz., Lenkijoje ar Čekijoje).

Įdomumo dėlei galima pasižiūrėti, kiek originali Budapešto logotipe panaudota širdies simbolio idėja (nemenkinant logotipo kokybės). Po 1977 m. dizainerio Milton Glaser reklamos kampanijai nemokamai sukurto "I Love New York" logotipo, visos kitos širdys miesto simboliuose tapo klonais, tačiau, nerandant nieko originalesnio, jos ir toliau lieka poluliariu (populistiniu?) dizaino simboliu. O miestai–širdys tuo pačiu praranda vizualinio identiteto išskirtinumą.

Idėjų, koks turėtų būti Kauno neheraldinis simbolis, turi ir kiti žymūs Kauno žmonės. Poetas Kęstutis Navakas: "Jei įsivaizduočiau kokį nors miesto ženklą, jis būtų šriftinis. Tiesiog žodis „Kaunas“ šriftu, kuris prigytų paties įvairiausio lygio bukletuose, lankstinukuose, plakatuose ir kitur. O prie žodžio „Kaunas“ savaime siūlosi visiškai natūralus ir seniai žinomas šūkis – „Lietuvos širdis“.

IKI atsinaujinimas: per 5 metus 600 Mln Lt

2011-11-12T19:26:00.001+02:00

11.11.11 viena didžiausių Lietuvos prekybos įmonių paskelbė apie savo vizualinio identiteto atnaujinimą. Data, kurią – koks sutapimas – pasirinko anonsuoti apie savo naują identitetą ir bankas DNB! Jau įprasta, kad apie dizaino autorius Lietuvoje nerašoma, bet įtariu, kad naująjį vizualinį stilių kūrė reklamos agentūra "Love".

Kaip skelbiama, atnaujinimo priežastis yra siekis unifikuoti "Iki", "Ikiuko" ir "Cento" parduotuvių vizualinį stilių. Kadangi "Iki" skelbia, jog penkerių metų bėgyje į atsinaujinimą bus investuota 600 Mln. Lt, neabejotinai pamatysime ne tik ir atnaujintą firminį stilių, bet ir parduotuvių interjerus.

Logotipo pakeitimai nedideli, bet dizainas labai skoningas, malonus akiai ir vykęs. Vienintelis dalykas, kurio gaila – šaunus pavadinimas "Ikiukas" paaukotas vardan angliško "Ekspess" :( Manyčiau šiuo žingsniu "Iki" neabejotinai tampa Lietuvos parduotuvių tinklų vizualinio identiteto dizaino lyderiu (arčiausią konkurentą – "Rimi Lietuva"– "skandina" nepavykęs "Hyper Rimi" logas, kurį sukūrė prancūzų kompanija "Market Value").

Labai įdomi pavadinimo "Ikiukas" atsiradimo istorija. Vienas "Iki" (1992 m. įkurtos belgų George, Nicolas ir Olivier Ortizų) kūrėjų, Nicolas Ortiz, kažkada man papasakojo, kad malonybiniu "Ikiuko" vardu "Iki" vadino "Maxima" rinkodarininkai. Ir kuomet "Iki" ėmėsi kuri mažo formato parduotuvių tinklą, buvo pasirinktas būtent šis pavadinimas :) Beje, mano žiniomis, IKI logotipą geltoname rombe sukūrė vieno iš brolių Ortizų žmona.

Pirštinė mesta, įdomu, ką atsakys mėlynieji – "Maxima LT".

P.S. 2008 m. UAB "Palink" (valdančios "Iki" tinklą) 80% akcijų perėmė aljansas "Coopernic" (kurio steigėjai yra antras pagal dydį Vokietijos prekybos tinklas "Rewe", trečias pagal dydį Belgijos prekybos tinklas "Colruyt", antras pagal dydį Italijos prekybos tinklas "Conad", antras pagal dydį Šveicarijos prekybos tinklas "Coop" ir antras pagal dydį tinklas Prancūzijoje "E.Leclerc"), 20% liko "Baltisches Haus" (t.y. broliams Ortizams). Anot Prancūzijos dienraščio "Les Echos" galima sandorio suma – daugiau nei 1 Mlrd Lt.

Į brandingo traukinį pagaliau įsėdo ir JAV

2011-11-12T18:40:00.001+02:00

"Brand USA" (buv. "Corporation for Travel Promotion") buvo įkurta 2010 m., jos tikslas – skatinti keliautojus iš viso pasaulio aplankyti JAV. Ši PPM tipo (public-private marketing, todėl JAV mokesčių mokėtojams ši iniciatyva nieko nekainavo) įstaiga skatins ir įkvėps – kaip formuluoja Brand USA savo tikslą – keliautojus atrasti neišsemiamas Amerikos galimybes.

Nepavydėtinai sunki JAV brando kūrimo užduotis buvo patikėta kompanijai "The Brand Union", seniems brandingo vilkams. Kap pažymi dizaineris Armin Vit, pozityviausia naujojo ženklo pusė ta, kad jis nekartoja raudonos-mėlynos spalvos ir žvaigždučių–brukšnelių klišės. Tačiau logas iš taškų nėra originali naujiena, pvz. Johnsonbanks tokiame stiliuje sukūrė St David's, o Continuum – Design Museum Boston identitetus.

"Brand USA" misija: "To encourage increased international visitation to the United States and to grow America's share of the global travel market. In doing so, we aim to bring millions of new international visitors who spend billions of dollars to the United States, creating tens of thousands of new American jobs.

Apie logą: "The Brand USA logo was designed to capture the American spirit and create a fresh new brand identity that welcomes the world to come experience the boundless possibilities in America. It is not about patriotism, flag waving or chest beating. It is meant to be welcoming, unexpected and inclusive. It celebrates the idea that no one thing defines the USA - but that each visitor interaction and each experience helps create the distinctly dynamic fabric of the American experience."

Iš "The Brand Union" pranešimo spaudai: "The design captures the spirit of the United States: Authentic. Optimistic. Unexpected. Inclusive. Endless Possibilities."

Logotipo inauguracija įvyko lapkričio 8 d. Londono Nacionaliniame jūrų muziejuje. Fotografijos iš šio renginio įdėtos "Brand USA" facebooke.

Video (spausti ant paveikslėlio)

Pirmyn į praeitį

2011-11-12T13:40:00.001+02:00

Vienas dažniausiai pavadinimus keičiančių bankų – buvęs "DNB Nord". Vos praėjus 7 metams po "DnB Nord" atsiradimo (susijungus kompanijoms "DNB" ir "Gjensidige Nor", identitetą naujam dariniui "DdB Nord" tuomet sukūrė Scandinavian Design Group), norvegų bankas ir vėl tapo "DNB". Ir vėl todėl, kad šią santrumpą bankas jau turėjo tarp 1990 ir 2003 m.

Naujojo dizaino autoriai – norvegų komunikacijos agentūrų tandemas Anti ir Snohetta Design. Atsinaujinimo diena pasirinkta irgi teatrališkai – 11.11.11. Gyvename juk, anot Guy Debord, spektaklio visuomenėje :)

Banko vadovybė į "DNB" vienu mostu pakeitė ir bankui priklausančių kompanijų "Vital" bei "Postbanken" pavadinimus bei logus. Panašus procesas, kaip "TeliaSonera" vykdoma brandų unfikavimo kampanija.

Revoliucijos dizaine įvykis, ko gero, nepadarė, tiesiog gimė dar vienas tvarkingas, bankui tinkantis identitetas.

Banko logotipas tarp 2002 ir 2003 m.

Košmaras Arimų gatvėje

2011-11-12T11:50:00.001+02:00

Arimų gatvėje įsikūrusi UAB "Vilniaus alus", kurios rinkodaros skyrius laimina štai tokius dizaino ir iliustracijos perliukus. Kažin kokį diplomą reikia turėti, kad priimtų dirbti "Vilniaus alaus" rinkodarininku?

Iliustracija nusipelno atskiro "pagyrimo". Tiek siužetine, tiek atlikimo prasme. Matyt UAB "Vilniaus alus" taupo rinkodaros biudžetą ir rinkodarininkai ar jų atžalos patys kuria iliustracijas. Kitokio paaiškinimo nerandu. Išskirtinis ir šriftas, jo komponavimas bei spalvos.

B pusėje užrašytas gilus sakinys "Bokalas šios giros leis vyresniesiems prisiminti jaunystę, o jaunimui – geriaus suprasti savo tėvus. Nes kartos keičiasi, o tikra gira – ne". O kadangi A pusėje uždėtas išpreparuotas SSRS laikų "znak kačestva" (kokybės ženklas), pragmatika tokia – tikra gira buvo SSRS laikas statinėse. Kaipgi, pamenu vaikystėje tuose "tikros giros" bokaluose neretai ir kirmėlių rasdavau.

Oi tas "Stokhalmo sindromas". Nors tikslesnis įvardijimas – žaidimas nostalgijos jausmais socialistinei santvarkai, kai nebuvo anei prekių, anei "E" priedų. O gal kas užkibs ir šimtinę-kitą užsidirbsime? Būtent tai sąlygoja visokių SSRS degtinių, "Tarybinių dešrų" ir pan. bujojimą. Apie tai štai ir nesenas straipsniukas vtv.lt. Klausimas - ar rinkodara ir etika Lietuvoje suderinama?

Štai ir pretendentai tapti Kauno logotipu

2011-11-09T21:43:00.000+02:00

Štai ir pristatyti visi 12 Kauno brando + šūkio konkursiniai pasiūlymai. Galite net balsuoti už jums labiausiai patrauklų. Kokybine prasme tikėjausi kokybiškesnių ir konceptualesnių pasiūlymų, na, bent jau Monrealio lygio, jau nekalbant apie tai, kad 12 pasiūlymų skaičius rodo, kad konkursas profesionalus nesudomino.

Atkreipčiau dėmesį, kad visiškas nesusipratimas yra visuomenei pristatyti vien logotipą, neparodant visos vizualinės sistemos potencialo.

Beje, vienas projektų – mano, tačiau kadangi konkursas anoniminis, kol kas neatskleisiu kuris.

POPulizmas

2011-10-25T14:08:00.000+03:00

Kažkaip Lietuvoje tyliai praėjo 2010 m. skelbtas vienintelės Europos institucijos, įsikūrusios Lietuvoje - Europos Lyčių lygybės instituto (European Institute for Gender Equality) - logotipo kūrimo konkursas.

Kaip jau įprasta EU, tokio tipo konkursai yra skelbiami studentams ir visiems prijaučiantiems grafiniam dizainui. Konkursui buvo atsiųsta 1600 projektų. Jį laimėjo pradinės mokyklos mokytojas iš Prancūzijos Guillaume Danjou, antrą vieta buvo skirta dizainerei iš Lenkijos Zofijai Szostkiewicz. Apie trečią vietą nieko nepranešama.

Už pirmą vietą nugalėtojas gavo 1000€, antrai-trečiai skirta 750€ ir 500€ atitinkamai + visiems trims buvo apmokėtos kelionės į Vilnių į prizų įteikimo ceremoniją išlaidos.

Su šimtuku atrinktųjų galite susipažinti čia.

Logotipo atrankos komisijos vertinimu (kas buvo komisijos nariai, informacijos neradau), laimėjęs G. Danjou sukurtas logotipas ne tik taps įkvėpimo šaltiniu, bet ir geriausiai atspindi instituto siekį gerinti lyčių lygybės situaciją bei komunikuoja pamatines ES žinias.

Kuria visi - gerai tai ar blogai? Ko gero tai populistinis žingsnis, kurio potekstė "mes (politikai) juk esame arti liaudies, mes nesame užsidarę dramblio kaulo bokšte".

Gerai dar, jei ženklas išrenkamas toks, kaip šiame konkurse, bet pažiūrėjus į mūsų būsimo pirmininkavimo ES logo kūrimo konkursą reikia turėti ir validolio tabletę.

Vilniaus oro uosto konkurso saga tęsiasi arba 21 Lt/val.

2011-10-20T22:57:00.000+03:00

Pirmoji informacija apie pasibaigusį grafinio dizaino paslaugų pirkimo konkursą, iš kurio matyti, kad nunuilstančioji ir visur esanti "VKS reklama" (dir. Saulius Povilaitis) kuria dizainą už 21 Lt/val. Nokautas. Skaičiavimas iki 10 nepadės. Žiūrėsime ar ši kaina įtikins VTOU.

Kitas įdomus momentas – tarp dalyvių nei vienos dizaino studijos. Jau tapo įprasta, kad viešuosiuose dizaino paslaugų pirkimuose matome "besikapojačias" tik reklamos ir VR agentūros. Deja, tenka liūdnai konstatuoti, kad specializuotos dizaino studijos (mikro įmonės) Lietuvos biurokratų sėkmingai iš viešųjų pirkimų eliminuotos. Bravo! Mauras savo darbą padarė.

Tai visgi "Ž" ar "Z" ir "Z" ar "S"?

2011-10-12T15:02:00.000+03:00

Daug diskusijų sukėlęs "Žalgirio arenos" logotipo konkursas, apie kurį ir šiame tinkloraštyje ne kartą buvo rašyta, vasaros viduryje tyliai tyliai pasibaigė.

Sprendžiant iš Valstybinio patentų biuro įrašo, prašymas ženklo registracijai buvo pateiktas rugpjūčio 8 d., vadinasi logotipas buvo patvirtintas apie vasaros pradžią-vidurį. Kas jo autorius niekur nėra įvardinta (beje "Kauno arenos" logotipo autorius atsirado).

Žiūrint į ženklą, reikia įminti bent 2 mįsles:

kodėl "Zalgirio arena"? Reveransas užsieniečiams, nežinantiems kaip tarti "Ž"?
kodėl veidrodiniame atspindyje "Z" pavirsta į "S" - ar tame irgi kas nors (be numanomo atšvaito Nemune) užkoduota?

Ne, manęs tai neįtikina.

Diskusija radijo laidoje miesto tapatybės tema

2011-10-06T11:32:00.000+03:00

Su Saule Mažeikaitė diskutavome miesto tapatybės tematika "Laisvosios bangos" laidoje "Miesto tapatybė".

Ilsėkis ramybėje, Stivai

2011-10-06T10:37:00.002+03:00

;_;

-<-<-(@

Prekės ženklas šilutietiškai

2011-10-05T15:25:00.004+03:00

Retas kuris prisimena 2008 m. fiasko pasibaigusį Šilutės krašto prekės ženklo kūrimo konkursą. Kaip pareiškė Šilutės rajono savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Romualdas Eglinskas "Kompetetinga komisija visgi atmetė visus (88!) projektus". Primenu, kad "kompetetingą" komisiją sudarė mero pavaduotoja (LSDP narė), istorijos mokytojas, interjerų dailininkė, architektas, dailės mokyklos mokytoja, likę nariai (jei tokių buvo) – neįvardinti.

Neseniai aptikau, kad ši idėja visgi materializavosi. Šilutės rajono valdžia prisiminė 1991 m. studento Arūno Raudoniaus Šilutės miesto šventei sukurtą ženklą, kurį ir pavertė krašto prekženkliu. Kiek suprantu, galutinį rezultatą sukūrė šilutiškių įmonė "Šarūno reklama". Rezultatas prieš jus.

Viešųjų pirkimų mistika

2011-09-28T13:55:00.000+03:00

Na, nebesuprantu kam skelbiami viešieji pirkimai. "Kauno oro uostas" 2010 m. spalio 1 d. paskelbė viešąjį konkursą logotipui sukurti (apie jį nieko nežinojau, nes pirkimas buvo apiformintas kaip "Meno paslaugų" (BVPŽ kodas 92312000-1), o ne "Grafinio dizaino paslaugų" (BVPŽ kodas 79822500) pirkimas. Reikia ateity būti budriam :). Konkursui buvo skirta 18 d., numatytos 3 premijos.

Kaip matyti iš CVPP dokumentų, konkursu susidomėjo 77 dalyviai, jį laimėjo "San Vilnius" (2000 Lt už pirmą vietą), o antrą-trečią pasidalino du fiziniai asmenys (1000 ir 500 Lt). Vienok "Kauno oro uostas" tinklapyje 2011-08-25 paskelbta, kad naująjį aerouosto logotipą sukūrė MILK (agentūra, kuri sukūrė ir "Vilniaus oro uosto" logotipą), kurios net nėra konkurso dalyvavių sąraše. Suprask ir mokėjo "Kauno oro uostas" antrą kartą? Įdomu, kokios priežastys buvo keisti nugalėtoją ir nebeskelbti pakartotinio konkurso? Ėmė nebepatikti nugalėjęs logas ir KOU nusprendė naująjį užsakyti paprastesniu keliu?

Šiaip logas pakankamai įdomus (išnaudojamas negatyvo-pozityvo geštaltefektas) ir išraiškingas, gal tik jame kiek per didelė dozė aliuzijos į vaikišką piešinį ir tipografijos stilius nepakankamai koreliuoja su simbolio stilistika.

Klounai be sienų

2011-09-28T12:49:00.002+03:00

Galvojau, kad toks 90-ųjų pradžios "liaudies menas" jau išnyko, pasirodo ne. Ir praktikuoja jį ne kas kitas, o galingasis "Lietuvos paštas" (skrajutę radau "Lietuvos pašte").

Keistas kobrendingo pavyzdys, kai "GeneralFinancing" ("Société Générale" padalinys!) ne tik pats subjauroja savo komunikacinę žinutę, bet dar ir skandina partnerį "Lietuvos paštą" (vien ko vertas deformuotas LP logotipas! Kiekvienos save gerbiančios kompanijos brandbooke yra įrašas, draudžiantis iškraipyti logą).

Na, pasižiūrim: žinutė - iš sienos išeinantis lengvai išgėręs tipas su sovietdisko epochos megztiniu, apsvaigęs iš laimės pašto dėžutei rodo banknotus, už kuriuos svajoja nusipirkti du teptukus, kibirėlį dažų ir keistai nupieštas mini kopetėles. Tai turėtų vadintis paskolos remontui reklama. Fu kaip primityvu :(

Kompozicija: tiesus, kaip kuolas tipas, centre pašto dėžutė (?), technika - "Photoshopus vulgaris" su iš koto verčiančiais šešėliukais, šriftas ir spalvos - banaliau nebūna...Idėjai ir geram atlikimui krizės nualintiems finansininkams pinigų neužteko, pagalvojo - varguoliams lietuviams sueis ir toks, stovės eilės prie kreditų, kaip sovietiniais metais prie produktų.

Žodžiu, ką čia analizuoti, bet kuris moksleivis, pažaidęs kokį "Rage" ir pamatęs štai tokį dizainą suprastų, kad realybėje dėdės kažką gliučina...

Kai turi daug laisvo laiko...

2011-09-26T22:08:00.000+03:00

...gali kurti štai tokius nekomercinius interaktyvius žemėlapius kaip kad šis, kurį padarė olandų agentūra Euro RSCG Bikker ir kurioje analizuojamos logotipų spalvos.

Logų klišės, kuriomis užverstas pasaulis

2011-09-26T15:18:00.003+03:00

Net ir crowdsourcingo portalai ima kratytis dizaino klišių. Štai vienas iš didžiausių tokio profilio portalų crowdspring.com net patalpino atmintinę, kokio tipo logotipų nebederėtų kurti :)

Geriausio turizmo šūkio rinkimai: Latvija pirmauja, Estija - tarp blogiausių

2011-09-24T16:24:00.000+03:00

Garsiųjų kelionių gidų leidėjo "Lonely Planet" portale vyksta geriausio šalies turizmo šūkio rinkimai.

Kategorijoje "Best European Travel Slogan: The Shiny Chalice Award" pirmauja Latvijos šūkis "Best enjoyed slowly" surinkęs 44.1% balsų (šūkį ir visą naująjį įvaizdį 2010 m. laimėjusi konkursą sukūrė RA "Adell Saatchi & Saatchi", o apskritai ši naujoji Latvijos turizmo brando plėtros koncepcija latviams kainavo 10 846 LV (apie 53 000 LT).

Kategorijoje "Worst European Travel Slogan: The Dented Spit Can Award" pirmauja Estijos šūkis "Wel/come/to/Est/onia", surinkęs 22.30 % balsų (antras Graikijos "You in Greece" 22.24 % balsų).

Kategorijoje "Most Suggestive European Travel Slogan: The Wink-Wink Badge" pirmauja – koks siurprizas! – Lietuva su "See It! Feel It! Love It!" (Pamatyk! Pajausk! Pamilk) surinkusi 33.60 % balsų (antras – Slovėnijos "I Feel sLOVEnia" su 31.66 % balsų). Beje, šio šūkio (berods sukurto Valstybinio turizmo departamento stendui parodoje "Vivattur 2011") niekur, išskyrus ant kelių VTD leidinių, nesu matęs naudojant.

Kol kas šiuose rinkimuose balsavo 1463 žmonės. Beje, "Adell Saatchi & Saatchi" pigiai išsisuko loge panaudoję olando Jos Buivenga sukurtą ir nemokamai platinamą "Diavlo" šriftą :)

Originalumo paieškos

2011-09-24T14:24:00.004+03:00

Visi trokšta surasti tą vienintelį originalų ir nepakartojamą sprendimą. Tačiau gyvuoja teorija, kad idėjos sklando ore ir vienu metu gali aplankyti kelias galvas. Viršuje - "Moving Brands" logotipas media tinklui, apačioje - "Porkka & Kuutsa" logotipas Suomijos Žemės ūkio gamintojų ir miškų savinkų centrinei sąjungai.

Ryšys tarp sąmonės ir pasąmonės

2011-09-24T13:06:00.000+03:00

Legendinė šokėja Isadora Duncan (1877 – 1927) yra pasakiusi puikią mintį: "If I could tell you what it meant, there would be no point in dancing it."

Kas tinka Vakaruose, nebūtinai tinka Lietuvoje

2011-09-23T20:16:00.001+03:00

Senokai juokiausi iš prekės ženklų pavadinimų ir štai..."Norfoje" parduodami "Seni" pampersai (sauskelnės). Ir kaip nenusišypsosi, perskaitęs "Super Seni":D Ir dar klausimas ar pirksi.

Kaip Neste ir Statoil apsikeitė grafiniais elementais

2011-09-23T19:49:00.000+03:00

Šiais metais "Neste" baigė atnaujinti visų Lietuvos degalinių identitetą. Tad įdomu peržvelgti dviejų skandinaviškų tinklų – "Neste" ir "Statoil" – identiteto kaitą, tačiau, prisipažinsiu, ši mutacija, žiūrint iš ženklodaros taško, gerokai trikdo.

Trikdo todėl, kad iš esmės kompanijos apsikeitė grafiniais simboliais, tačiau kiekviena nusprendė, jog jos senasis identitetas morališkai paseno. Taigi, klausimas toks – kas šiuolaikiška, o kas senamadiška? Peršasi atsakymas, kad ant bangos 3D ir pirminės (cheminės) spalvos (pvz. "Omnitel", "Lietuvos draudmas"…), o štai formos nesensta.

2007 m. "Statoil" susijungimas su kita Norvegijos kompanija "Nors Hydro" tapo proga atnaujinti ir naujo darinio identitetą, kurį sukūrė "Scandinavian Design Group" ir kuris įdiegtas 2009 m.

Reidar Gjærum (Senior VP Corporate communication): "Although we have a competitive edge and a strong position in Norway, we are relatively unknown compared to the largest global energy companies. To make us stronger without spending large sums on marketing, it is important to create a distinct identity that conveys an interesting story.

Our new logo, the star, is inspired by the starry skies of the north. It symbolizes our highest aspirations: continued focus on the Norwegian continental shelf, international growth, and active and targeted work to develop effective new energy solutions.

By choosing the magenta-coloured star as our new symbol, we make explicit our origins and our desire to cross new frontiers on our journey forward. We’re also making a clear statement that the world can still look towards the north to discover future energy solutions."

Tačiau degalinės (kurių yra apie 2300, veikia Baltijos, Skandinavijos šalyse, Rusijoje bei Lenkijoje ir kurios priklauso "Statoil" padaliniui "Statoil Fuel & Retail", įkurtam 2010 m.) išlaikys senąjį identitetą. Taigi iš esmės turime dvigubo identiteto – B2B ir B2C – atvejį.

"Neste" gi pasuko kitu – monolitinio identieto – keliu, 2005 m. pasirinkdama šiuo metu madingą draugiškos gamtai kompanijos įvaizdį, kurį įkūnija grafinis simbolis iš dviejų lašų. Korporatyvis logotipas tapo vien tipografiniu (susišaukia su "StatoilHydro"), o grafinis simbolis tampa nebe integruotu, o tik pagalbiniu. Kaip ir "Omnitel" atveju, "Neste" ID atnaujinimo banga iki mūsų atsirito iš Rytų.

Panu Kopra (Neste Oil's VP, Russian, Polish, and Baltic Operations): "Our revamped visual identity highlights our commitment to being a forward-looking oil company that believes in the importance of environmental responsibility and is open about all aspects of its operations. Top quality, safety, and environmental responsibility are central goals for us in all aspects of our operations.

The revamped appearance will consolidate the Neste Oil brand and its position as the market's quality leader. Neste Oil intends revamping its entire service station network in Russia, which currently consists of 56 Neste outlets".

Indrek Kaju (GM, Russian Operations at Neste St. Petersburg): "The brand started to look like Neste Oil when everyone agreed on what the company should reflect, he says – quality, advanced technology, respect for the environment, and safety. Neste Oil’s main colors are blue and white. The blue has been chosen to represent credibility, and the white, purity and openness. The drop image toned in light green and bright blue is recommended for use together with the strapline, but is not intended as a logo."

Arttu Salovaara (Head of the identity project for Tango design agency (dabar TBWA): "CEO Risto Rinne liked the image, even though he joked that it was almost psychedelic. Two liquids meet in the image, and create a third, cleaner, and more refined liquid."

Atvirai pasakius, man senasis "Neste" grafinis simbolis buvo stipresnis ir įsimintinesnis. Formų susiliejimas, suapvalėjimas, pastelinės spalvos - tai nėra kažkas naujo, išskirtino ir įsimenančio. O štai naujojo logo tipografija tapo neabejotinai šiuolaikškesnė ir estetiškesnė.

Balta mišrainė

2011-09-20T23:58:00.002+03:00

Siekiant populiarint ledo ritulį Lietuvoje, Vilniuje įkurta profesionali jaunimo ledo ritulio lygoje MHL (Baltarusija-Latvija-Rusija) žaisianti komanda "Baltica" (jos biudžetą sudarys (tikimasi) 800 000 eurų). Klubo identitetas sukurtas NHL dvasioje ir nedaug trūksta, kad jis būtų geras (yra problemų su šriftu (-ais).

Tačiau man labiausiai kliūna derinys "baltagalvis erelis" ir "Baltica". Kas tarp jų bendro??? Baltagalvių erelių nei Lietuvoje, nei Baltijos jūros baseino šalyse nėra ir, atrodo, nėra buvę. Baltagalviai ereliai gyvena TIK Šiaurės Amerikoje. Suprantu norą ieškoti drąsos ir išdidumo metaforų zoomorfiniuose simboliuose, šlietis prie NHL, bet juk tai turi būti įtikinama tiek čia, Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse! Manyčiau Vilniaus "Hockey punks" yra daug sėkmingesnis sprendimas.

Dizainas yra rentabilus arba dizainas ir pasąmonė

2011-08-31T12:47:00.006+03:00

Kadangi kompanijos paskutinį metų ketvirtį pradeda ruošti metines ataskaitas, verta pristatyti Majamio universiteto Verslo administravimo mokyklos atliktą mokslinį tyrimą iš kurio matyti, kad estetiškai patrauklesnių metinių ataskaitų dėka kompanijų finansiniai rodikliai ir pačios kompanijos vertinamos palankiau.

"Better-looking documents produce increased pride of ownership for a company, and this pride increases valuation. People are not aware of the effect of aesthetics on their financial decisions and we found that when their attention was drawn to this issue they were able to overcome the bias and make wiser investments.", sakė Claudia Townsend, MU VAM rinkodaros katedros docentė, kuri vadovavo tyrimui kartu su Suzanne Shu iš UCLA universiteto.

Tyrime dalyvavo trys respondentų grupės – studentai įvertino estetiškesnes ataskaitas turinčių kompanijų akcijas 70% geriau, eiliniai respondentai tokioms kompanijoms skyrė 5.08 balus iš 7 (vidutinis estetiškai nepatrauklias ataskaitas turinčių kompanijų įvertinimas – 4.49). Įdomūs faktai su patyrusiais investuotojais – tyrimas parodė, kad papildomos spalvos ataskaitoje įvedimas daro tokį poveikį, lyg tokias kompanija 20% būtų pagerinusi savo finansinius rezultatus!

Kokių dar skeptikams reikia įrodymų, kad dizainas yra rentabilus? Tyrimą galima įsigyti čia (31.50 USD).

Kas gali būti originaliau už Miobijaus juostą?

2011-08-30T20:05:00.007+03:00

Rugpjūčio pradžioje AB "Lietuvos energija" pristatė savo naująjį ženklą. Atsinaujiimo priežastis – AB "Lietuvos energija" ir AB "Lietuvos elektrinė" susijungimas. Internete informacijos apie konkursą neradau, nenustebčiau, jei nugalėtojas būtų pasirinktas tradiciniu valstybinėms įmonėms "telefoninės apklausos būdu".

Logotipo pagrindimo argumentai standartiniai: "Simboliniame sraigte tarpusavyje persipindamos „sukasi“ trys energijos rūšys, kurios identifikuojamos per simbolio spalvas: mėlyna spalva – hidroenergija, žalia spalva – atsinaujinantys energijos šaltiniai, ekologiška energija ir geltona bei oranžinė spalvos, simbolizuojančios ugnį, dujas (degimas)."

O naujasis ženklas daug silpnesnis už senąjį (kurį sukūrė "RIC"). Nėra net ko lyginti. Dabartinis logotipas nepasižymi originalumu, panašų už kelis baksus galima nusipirkti tuntuose pridygusių istockphoto tipo "grafinio dizaino žaliavos sandėlių". Internetas mirga nuo ženklų, inspiruotų Miobijaus juostos. Senajame gi aš įžvelgiu autentiškumo, originalumo ir konservatyvumo (naujasis ženklas manęs niekaip neįtikins, kas LE - progresyvi šiuolaikiškas įmonė, nes gyvenime matome ką kitą). Nekalbant apie profesinę stilizavimo meistrystę.

Tačiau štai "Lietuvos ryto" žurnalistas Andrius Sytas, tęsdamas tradicinę nacionalinės žiniasklaidos filosofiją "kvadratas vis tiek yra apvalus", sugebėjo "LE" ženkle įžvelgti panašumų su ispanų kompanijos "Iberdrola" logotipu. Išties unikalių sugebėjimų žurnalistas! Jo neįtikino net Pauliaus Senūtos argumentacija. Beje, straipsnyje rašoma ir tai, kad „Lietuvos elektrinės“ atstovė Jūratė Kavaliauskaitė negalėjo pasakyti, kiek bendrovei atsiėjo naujas logotipas ir kas jį kūrė. Valstybinė paslaptis.

Ką gi, gaila, kad valstybinė megakompanija taip užslaptintai žengė tokį rimtą kiekvienai įmonei žingsnį. Ir tas žingsnis, deja, ne į priekį…

Steve Jobs palieka "Apple"...

2011-08-25T12:39:00.001+03:00

Vakar "Apple" išplatino pranešimą, kad kompaniją palieka Steve Jobs...

"Visada sakiau, kad kai ateis diena, kai aš nebepajėgsiu susitvarkyti su Apple vadovo pareigomis, aš būsiu pirmas, kuris jums tai praneš. Deja, ši diena atėjo". Apie ligą S.Jobs neužsimena.

Steve Jobs įpėdiniu tampa Tim Cook.

Vogėm, vagiam ir (matyt dar ilgai) vogsim

2011-08-24T11:53:00.005+03:00

Iškilo skandalas dėl Brazauskienės-Šustausko partijos logotipo, kuris aiškiai nuplagijuotas nuo rusų dizainerio Aleksejaus Markino sukurto ženklo (nebent ši kompozicija laisvai parduodama istockphoto.com tipo svetainėse). Intelektualinės nuosavybės dažnai nesibodim pasisavinti (mp3, programos, filmai, žaidimai...). Gal jau daug kas užmiršo Valinsko partijos "nudrožtą" nuo argentiniečių politiko Lopez Murphy rinkiminio videoklipo scenarijų. Ir nieko. Viskas buvo nuleista juokais.

Kur čia šuo pakastas? Man rodos, rakto reikėtų ieškoti K.Brazauskienės atsakyme: "Logotipas kainavo nebrangiai" (be abejo, reikėjo pigiai ir greitai). Matyt neturintis etinių nuostatų dizaineris ir nesivargino kurti originalios idėjos. Juk nereikalaujame iš pigių kinietiškų prekių solidžios kokybės. O kad pigiai gero identeto sukurti nesigauna, paskaičiuokite patys - turinčio 4 metų aukštąjį universitetitinį išsilavinimą (kaina – 46 000 Lt) dizainerio valandinį įkainį padauginkite iš analizės, ieškojimų, kūrimo ir vystymo etapų. Ir nepamirškime, kad kuria ne kompas, o žmogus. Super gero automobilio turėjimas automatiškai iš jūsų ralio čempiono nepadarys. (Vaizdas iš Delfi.lt).

Gerai gyvename

2011-08-18T12:48:00.001+03:00

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2010-12-10 paskelbė apie supaprastintą pirkimą pagal BVPŽ kodo Nr. 30199700-7 (Spausdinti raštinės reikmenys (išskyrus blankus), 31523000-8 (Šviečiantys ženklai ir iškabos) ir 39294100-0 (Informavimui ir reklamai skirti produktai), o tiksliau – perkamos vizitinės kortelės, skrajutės, lankstinukai, lipdukai, atvirukai-kvietimai, kalendoriukai, aplankai, plėšomi lapeliai, informacinės lentelės, informacinės ir skelbimų lentos, šviečianti reklama.

Vienas reikalavimų tiekėjų kvalifikacijai:
"Tiekėjas per pastaruosius 3 metus (iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos) arba nuo įregistravimo dienos (jeigu veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) turi būti tinkamai įvykdęs bent vieną informavimo ir reklamos gaminių pardavimo sutartį, kurios vertė ne mažesnė kaip 50 000 Lt. Pateikiamas Tiekėjo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas dokumentas, kuriame nurodyta informacija apie įvykdytą informavimo ir reklamos gaminių pardavimo sutartį, nurodant sumą, datą, užsakovą."

Betgi keisčiausia tai, kad iš visos Lietuvos konkurse dalyvavo VIENAS dalyvis – daugelio su grafiniu ir pramoniniu dizainu, viešaisiais ryšiais ir reklama susijusių viešųjų pirkimų dalyvė (ir labai dažna laimėtoja, sprendžiant iš cvpp.lt pateikiamos informacijos), enigmatiškoji VšĮ "VKS reklama" (nepainioti su "VRS").

Įdomios pasirodė ir cvpp.lt skelbiamos pasiūlytos kainos – atskirai lyg ir labai nedidelės, o sumoje – 80 000 Lt. Nuostabu – dar nesibaigus didžiąjai krizei, kuomet rinkoje drąstiškai sumažėjo užsakymų, toks "kąsnis" nesudomino nei vienos reklamos, PR agentūros (dažnų reklamos ir dizaino paslaugų viešųjų pirkimų dalyvių) ar dizaino studijos? Tikrai gerai gyvename…

KTE – Gazprom: kaip brolis su sese

2011-08-18T11:42:00.006+03:00

Atsitiktinai vilniškės PR kompanijos "Avenire" tinklapyje aptikau info apie 2009 - 2010 m. vykdytą Kauno termofikacinės elektrinės įvaizdžio formavimą.

"Užduotis: Agentūrai patikėta formuoti pozityvų Kauno termofikacijos elektrinės įvaizdį Kauno bendruomenėje, tarp valdžios (Kauno miesto savivaldybė, Seimas, Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos, VKEKK) atstovų ir kitų nuomonių lyderių. Kauno termofikacijos elektrinę siekiama pristatyti kaip aktyvią bendruomenės narę, atskleidžiant bendrovės korporacinę atsakomybę, socialinės politikos prioritetus."

Atliekami veiksmai: Nuolatinis darbas su didžiausią įtaką Kaune turinčiomis žiniasklaidos priemonėmis, (…) darbas su vietos valdžios institucijomis, (…) tęstinis socialinės atsakomybės projektas "Pažangiausia klasė".

Žinant, kad žmogus per akis gauna ~90% informacijos, visgi keista, kodėl PR agentūros ir jų klientai dažnai neišdrįsta keisti ir kompanijos "drabužius" - vizualinį įvaizdį (o dažnai to verkiant reikia). Tradiciškai, gavus panašias užduotis, išimtinai atakuojamos mentalinės visuomenės nuostatos, stereotipai, t.y. vykdoma psichologinė manipuliacija. Kitaip tariant, šiuo atveju jums pristato XX a. 7-o dešimtmečio stiliaus nutrintu kostiumu apsirengusį ir sušukuotą verslininką (štai kaip jie atrodė) ir liaupsina koks jis šiuolaikiškas, novatoriškas ir finansiškai pajėgus.

KTE vizualinis įvaizdis prašosi atskiro komentaro. 2003 m. KTE įsigijo "Gazprom". Neradau informacijos apie KTE logo evoliuciją, bet dabartinė ženklo stilistika kažkodėl perdėm panaši į "Gazprom", dvelkia naftalininiu, kai kam nostalgišku 7-8-uoju XX a. dešimtmečiu. O gal reikėjo pasielgti, kaip pasielgė "Omnitel" motininė kompanija - homogenizuoti padalinių stilistiką? Na, o ką reiškia agresyvus mėlynas G raidės formos simbolis (aliuzija į "Gazprom"?), taip ir nesupratau.

Keistoji Japonija

2011-08-17T11:01:00.002+03:00

"Умом Россию не понять" rašė rusų poetas F.Tiutčevas, bet ir su Japonija ne ką kitaip. Štai Šizuokos prefektūros policijos leitenanto Susumi Kavajiri vizitinė. Keista ta Japonija, šalis, kurioje policijos instituciją reprezentuoja vaikiško animacinio filmo vertas personažas...

P.S. Beje, policininkas ir kortelę paduoda ne taip, kaip įprasta japonų verslo pasaulyje – suspaudus už kraštų dviem rankomis.

"Lietuva – drąsi šalis" įvaizdžio kūrimo fiasko?

2011-08-16T11:12:00.001+03:00

„Lietuva – drąsi šalis. Drąsa ženklina mūsų istoriją – nuo paskutinės pagonių tautos, sukūrusios savo valstybę Europoje, iki tautos, kuri inicijavo Sovietų Sąjungos sugriuvimą; novatorišką kultūrą – peržengianti įprastas žanro ribas ir sintezuojanti skirtingus menus; ekonominį augimą ir verslumo dvasią – regiono mažmeninės prekybos, biotechnologijų, lazerių pramonės lyderė; politinę regiono lyderystę, sporto laimėjimus ir kitas gyvenimo sritis.(...) Tokie mes esame, taip mes kuriame savo šalį, tokį pėdsaką mes paliekame pasaulyje“.

Tai fragmentas iš „Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcijos“, patvirtintos 2008 m. sausio 24 d. Lietuvos įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje.

Taip prasidėjo dar vienas daugiau kaip dešimtmetį trunkančio mūsų šalies įvaizdžio kūrimo etapas.

Baigėsi jis 2009 m. pavasarį – jau kitos Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis viešai paskelbė, jog įvaizdžio kūrimo projektas ekonominio sunkmečio sąlygomis nutraukiamas.

Maždaug tuo pat metu Valstybės kontrolė baigė metus trukusį Lietuvos įvaizdžio formavimo auditą ir nevienareikšmiškai konstatavo: „Institucijos, neturėdamos bendros vizijos, nesant nustatytų šalies įvaizdžio formavimo krypčių ir prioritetų, 2005–2008 m. atskiroms šalies įvaizdžio formavimo priemonėms vykdyti, panaudojo apie 63 mln. Lt. (...) Vertinant šalies bendrą politiką formuojant Lietuvos įvaizdį, galima teigti, kad nepriklausomybės laikotarpiu buvo daug bandymų formuoti įvaizdį, tačiau veikta nepakankamai efektyviai ir rezultatyviai, nes bendra šalies politika Lietuvos įvaizdžio klausimu nebuvo suformuota“.

Birutės Žemaitytės 2011-08-12 visas straipsnis iš balsas.lt „Lietuva – drąsi šalis“ įvaizdžio kūrimo fiasko?

30-asis PC gimtadienis

2011-08-12T11:41:00.003+03:00

Lygiai prieš 30 metų, 1981 m. rugpjūčio 12 d. (keistas laikas išleisti naują produktą), IBM išleido pirmąjį asmeninį kompiuterį – IBM 5150 PC, kuris, iš esmės, buvo visuotinės kompiuterizacijos pionierius. Kompo parametrai: procesorius – 4.77 Mhz Intel 8088, flopikas - 160 kB (diskavedis parduodamas atskirai), kietojo disko dar nebuvo, o RAM – nuo 16 iki 256 kB, operacinė sistema - DOS (beje, tikėtasi, kad DOS bus tik laikina OS, kurią ilgainiu pakeis "rimta", IBM sukurta OS/2 opearcinė sistema; žinom kuo visa tai baigėsi :), pelės dar nebuvo. Kaina – nuo 1565 USD iki 3000 USD. Šis modelis baigtas gaminti 1987 m. balandžio 2 d.

Pirmą kartą PC (nepamenu ar tai buvo IBM) "pačiupinėjau" berods 1987 m. VU Kauno fakultete. Universiteto kompiuteris jau turėjo pelę ir kažkokią grafinę programą, kuria buvo galima "piešti". Tačiau su PC/Windows tandemu man dirbti taip ir neteko. Nuo 1991 m. "prilipęs" prie Macintosh'o...

리투아니아

2011-07-27T13:14:00.017+03:00

Vyksta "Expo 2012" (Yeosu, P.Korėja) Lietuvos paviljono konkursas, kuriam, deja, pateikti tik 5 projektai. "Expo 2012" tema – "Gyvieji vandenynai ir pakrantės" (pažangiausios jūros išteklių įsisavinimo technologijos, aplinkosaugos ir darnios plėtros problemos, vandenynų ir jūrų pakrantėse gyvenančių tautų kultūra.)

Lietuvos paviljono konkursinių projektų vertinimo komisijoje – Algirdas Kaušpėdas, Aplinkos ministerijos, "Investuok Lietuvoje" ir LITEXPO atstovai. Rašoma, kad numatoma kviesti ir daugiau profesionalių ekspertų (kažin kodėl iš anksto jų nepakvietė?). Nesuprantu, kodėl komisijon nekviečiami dizaineriai. Juk paviljono vidus – tai interjero, daiktų, grafinio ir interaktyvaus dizaino sankirta. Tai proga išnaudoti visus 5 žmogaus jausmus.

Peržvelgiau projektus, bet lyderio neradau. Projekte "Gintaras" pasigedau idėjos-magneto (gintaras vienas pats veiksmo nekuria) ir geros paviljono išorės (kitaip – "produkto pakuotės") vizualiazijos – ar vertėjo du kartus kartoti tą patį vidaus vaizdą? Neaišku, kodėl lankytojui paviljone turėtų būti įdomu? Ką jis jame veiktų (be kelių cilindrinių monitorių kelioms galvoms)? Projekto pliusas – aiškinamasis raštas (kuris, beje, galėjo būti surinktas juodu šriftu).

Projekte "Naujoji Baltijos banga" nėra aiškinamojo rašto, tad reikia pasikliauti intuicija. Idėja – Čiurlionio, Baltijos ir kopų miksas. Įspūdį gadina idėjos vulgarizavimas-politizavimas ("Nordstream" vamzdis – suprask tik rusų-vokiečių tandemas kelia pavojų Baltijai, o mes geručiai ir švaručiai), erzina XXL trispalvės agresyvus (neskoningas?) panaudojimas ir...(vėl) krepšnis (o kas bus, jei Eurobasket 2011 pasirodysim taip, kaip 2011 m. U20 Europos krepšinio čempionate?). Stebinančių žiūrovą inovacijų, atradimų neradau.

"Gelmių klodai" man pasirodė perkrautai technologizuotas. Taip, korėjiečiai dievina technologijas ir 2D matricinius kodus, tačiau tai užgožia tiesą apie mus ir mūsų patrauklumą – Lietuva yra dar palyginti mažai civilizacijos sugadintas, "laukinis" kraštas ir tai, mano galva, yra pagrindinis mūsų koziris. Tad kam tas XXLinis Klaipėdos uosto vaizdas, karinių monitorių žaliai-juodos schemos? Be to – naudodamasis 2D kodu, lankytojas pames paviljono atmosferą ir bendraus su savo telefonu (sakyčiau net atvirkščiai – paviljone mobilūs telefonai galėtų apskritai būti blokuojami ir neveikti). Kam komplikuoti komunikavimo schemą ir "paleisti" lankytoją? Magija turėtų būti pačiame paviljone, juk tai – teatras. Aiškinamojo rašto nėra, tad belieka spėlioti, kas būtų paviljono "vinis", kas tuose cilindruose ir kubuose.

"Lietuvos paslaptyje" kraftkartonio simuliavimas eksterjere manęs nesužavėjo. "Paslaptis siuntinyje" idėjos neatsveria imituojamos medžiagos pasirinkimas – tai triviali materija, turinti per daug negatyvių asociacijų ir labai jau nutolusi nuo natūralumo koncepcijos. Kokia pasirinktos idėjos "gintaras" kulminacija, kas būtų tas "oho!" – taip pat neradau, nes aiškinamojo rašto nėra, užtat daug vietos skirta logotipui (nors abejoju, kad architektai kvietėsi grafinį dizainerį). Dėl 2D matricinio kodo, pasirinkto logui, jau rašiau aukščiau. Beje, autoriai galėjo pasidomėti apie kodus – pateikiamas QR kodas, o rašoma, kad tai Upcode (kuris yra 2D kodo suomių prekinis ženklas).

"Gyvybės medis" nemaloniai nustebino supermėgėjišku grafiniu išpildymu – jokios kompozicijos, deformuoto šrifto tekstas išdėliotas ant "triukšmaujančio" žemėlapio, daug gramatinių klaidų (kūribinga vietoj kūrybinga, stugsančio vietoj stūgsančio, stebūklingų vietoj stebuklingų, imontuotas vietoj įmontuotas ir t.t :( Projektas įkvėpimo sėmėsi Disneilende, tačiau per norą parodyti dar ir suvenyrus užmirštas eksterjeras, o ir interjeras labai padrikas, idėja neaiški. Man pasirodė, kad tai silpniausias projektas.

Įdomu, ką išrinks nugalėtoju?

P.S. 리투아니아 – korėjietiškai "Lietuva".

Du broliai keistuoliai

2011-07-21T10:41:00.007+03:00

Lietuvoje yra du tylūs keistuoliai. Du keisto identiteto bankai. Tai – "Medicinos bankas" ir "Šiaulių bankas".

"Medicinos bankas" savo veiklą pradėjo 1992 m. lapkričio 24 d. Nuo 2006-ųjų pagrindiniai banko akcininkai – paslaptingasis lietuvis–šveicaras Saulius Karosas, valdantis 87,82 % banko akcijų ir "Western Petroleum Ltd." (t.y. tas pats Saulius Karosas) – 9,87 %.

(Iš banko tinklapio) banko misija – "padėti klientams kurti bei vystyti nuosavą verslą finansuojant jo augimą", banko tikslas – "užtikrinti pelningą ir stabilią banko veiklą, prioritetą teikiant smulkaus ir vidutinio verslo aptarnavimui", banko vizija - "lyderiaujantis ir inovatyvus partneris smulkiajam verslui", tikslinis klientas – "mikro, mažos ir vidutinės įmonės".

Ir nė žodžio, kuo čia dėta medicina. Visgi, dievaži, su tokiu klaidinančiu pavadinimu, kuris ir šiaip jau apynasris vystymuisi ir vizualiniu identitetu, kurį sudaro rudas "Art Nouveau" stiliaus "Benguiat" šriftas už 29 USD, solidaus identiteto nesukursi.

"Šiaulių bankas" įkurtas 1992 m. vasario 4 d., akcininkai:

ERPB 22.44%

Gintaras Kateiva 7.16%

Algirdas Butkus 5.17%

UAB "SLEZVB" (super pavadinimas!) 4.35%

Vincas Montvila 4.14%

AB "Alita" 3.38%

AB "Eglės sanatorija" 2.96%

Labai keistas šio banko identitetas – à la senovinis heraldinis kartušas, su labai "neskaniai" išraitytais banko inicialais (kur "Š" pametė ˇ (diakritinį ženklą, vadinamą karonu arba hačeku) bei keista karūna, derinamas su šiuolaikiniu ir banaliu "Times" šriftu. Ką tuo norima pasakyti? Kad bankas įkurtas labai senai (žr. įkūrimo datą)? Kad turi kilmingas šaknis? Kas tuo patikės? Kad bankas pilkas ir niekuo neišsiskiriantis kaip "Times"? Kad bankas orientuojais į praeitį, kurios neturi, o ne į dabartį? Labiau įtikinama.

LGDA užprotestavo VTOU viešąjį pirkimą

2011-07-20T16:36:00.000+03:00

Lietuvos grafinio dizaino asociacija nusiuntė protestą dėl Vilniaus tarptautinio oro uosto grafinio dizaino paslaugų pirkimo konkurso sąlygų VTOU Viešųjų pirkimų skyriaus vadovui Povilui Neiberkai ir Viešųjų pirkimų tarnybai. Faksas kaip lakmuso popierėlis – įdomu ar VTOU turi sąžinės ir profesionalios etikos?

Dizainologija žurnale "Versus"

2011-07-20T13:49:00.001+03:00

"Versus" sudomino mano pastabos apie "Omnitel" identiteto atnaujinimą. Informacija pateikta gavus "Versus" sutikimą.

Ateitis pagal Kevin Kelly (WIRED)

2011-07-15T18:23:00.003+03:00

Internetas suvalgo 5% pasaulio energijos. Duomenų judėjimas jame (traffic) – 7 TB per sek. (pvz. JAV Kongreso bilbioteka tilptų į 20 TB).

Internetas - tai 55 trilijonai sąsajų (links), t.y. beveik tiek pat, kiek žmogaus smegenyse sinapsių (t.y. jungčių tarp dviejų neuronų). Tai 1 kvadrilijonas tranzistorių, t.y. beveik tiek pat, kiek žmogaus smegenyse neuronų.

Pagal sudėtingumą dabartinis internetas maždaug prilygsta vienoms žmogaus smegenims, pagal interneto augimo tempus po 30 metų jis prilygs 6-iems milijardams žmonių smegenų, o po 2040 m. internetas pralenks žmoniją pagal skaičiavimo galingumą.

Iš to seka 3 Kevin Kelly prognozės:

per artimiausias 5000 dienų internetas materializuosis;
transformuosis jo struktūra (architektūra): cloudsourcing;
su internetu abipusiai mes tapsime visiškai priklausomi (kaip tai įvyko su raštu (kuris irgi yra technologija).

Visi daiktai taps susieti su internetu. Visi bitai persikels į tinklą, o atomai transformuosis į bitus. Dėmesys taps (jau tampa) valiuta. Džiaugtis ar liūdėti?

Żyleta jest zawsze z Wami!

2011-07-14T16:07:00.001+03:00

Šiandien Kaune Tauragės "Tauras" žais Europos taurės turnyro kvalifikacinio etapo rungtynes su olandų "ADO den Haag" ekipa. Nors lietuvių varžovai iš Olandijos, juos į Kauną palaikyti atvyksta palaikyti ir pagarsėję Varšuvos "Legia" klubo aistruoliai - mat pasirodo "ADO den Haag" klubo fanai glaudžiai bendrauja su "Legia" ekipos fanais. Štai kokia draugystė!

Bet aš ne apie tai. Unikali yra "Legia" fanų "britvinė" atributika ir šūkis "Żyleta jest zawsze z Wami" ("Britva" visada su jumis!"). Vėliava su šiuo šūkiu atsirado dar 1985 m. pavasarį. Tuo metu Varšuvos "Lenkijos kariuomenės maršalo Juzefo Pilsudskio" vardo stadione, kuriame ir žaidė "Legia", buvo didelis reklaminis skydas, reklamavęs lenkiškus "Polsilver Iridium" skutimosi peiliukus. Po ja esančiame tribūnos sektoriuje, kurį taip ir vadino – "Sektor pod żyletą" (Sektorius po "britva") – rinkdavosi ištikimiausi ir aršiausi klubo fanai.

Kartą lenkų televizijos "Sporto apžvalgoje" ši tribūna buvo pavadinta blogio lizdu ir pasiūlyta, kad geriausiais būdas šį blogį įveikti – nuimti "Polsilver Iridium" reklamą. Protestuodamas, kad griaunamas jų identitetas, "Legia" klubo sirgalius Jacek Sitek su savo drauge Elvyra (sic!) padarė vėliavą su užrašu "Żyleta jest zawsze z Wami" ir ja ėmė palaikyti komandą. Taip šis šūkis bei skutimosi peiliukas jau 25 m. yra neatsikiriama "Legia" fanų identiteto širdis. Žavi identiteto kūrimo istorija.

Gal mes kūrybiniai impotentai?

2011-07-13T01:39:00.008+03:00

FIBA organizuojamų Europos krepšinio čempionatų istorijoje neįprasta, kad oficialios atributikos gamyba būtų patikėta nacionaliniam verslui. Sakyčiau FIBA patikėjo visai be reikalo.

"Lietuvos žiniose" – panegirika bekraščiam lietuviškam kūrybingumui (net kilo įtarimas, jog tai užsakytas straipsnis):

"Geros kokybės gaminį gal ir nesunku pagaminti, sunkiausia - sugalvoti gerą idėją (suprask bažnyčios ir yra ta puikioji idėja). Man labai smagu, kad mūsų kurta čempionato atributika itin išskirtinė. Tai pastebi ne tik FIBA atstovai, bet ir sirgaliai“, - "Lietuvos žinioms" sakė M.Balčiūnas.

"Tai labai šaunu, nes sukurti produktus, kurie reprezentuotų ir krepšinį, ir šalį, ir jos tradicijas, nepaprasta. Mūsų gamintojai tą darbą atliko puikiai", - pasididžiavimo verslininkų išradingumu neslėpė M.Balčiūnas.

"Šiame regione esame "kiečiausi" sporto sirgalių atributikos gamintojai, dantis pravalgę - sugebėjome įtikinti ir FIBA", - nesikuklino "Ivegos ir Ko" vadovas Vytautas Auželis.

Susidaro įspūdis, kad įmonė padarė rinkos tyrimą, po kurio paaiškėjo, kad krepšinio sirgaliai – kunigų seminarijos seminaristai ir keliaujantys maldininkai, kurie noriai pirks marškinėlius už 70 Lt. Ir net FIBA tuo patikėjo! Dieve, nejau Lietuvoje verslininkai neturi interneto? Nejau jie nematė dizaino, dėl kurio vakariečiai alpsta ("Christian Audigier", viduryje)? Nejau nematė puikaus ir finansiškai sėkmingo Niujorko undergroundo ("Electric Zombie", dešinėje)? Nejau "didžiausia ir pajėgiausia Baltijos šalyse" neturėjo kelių litų padoriam savo firmos identitetui ir tinklapiui (Joomla "ProMusique" šablonas, padailintas Comic Sans) bei fotosesijai sukurti? Ponai, užsukite į "The Affair" – žagtelsite.

Ech, kaip mes beviltiškai nutolome nuo Š.Marčiulionio-Grateful Dead kūrybinės anarchijos... Kur dingo "draivas"?

Baikit iš mūsų tyčiotis arba kliedesių apoteozė

2011-07-08T15:44:00.013+03:00

Jei jūs iki šiol manėte, kad valdžios institucijos skatina mikro ir mažų įmonių veiklą, jūs klydote. Jei jūs manėte, kad dizainą Lietuvos institucijoms gali kurti laisvai samdomi dizaineriai arba mažos dizaino studijos, jūs klydote. O jei manėte, kad dizainą Lietuvoje (valdžios požiūriu) kuria dizaino studijos, jūs ir vėl klydote. Dizainą Lietuvoje geba kurti tik tinklinės reklamos agentūros.

Štai Vilniaus oro uosto supaprastintas viešasis pirkimas "Grafinio dizaino paslaugoms" (publikavimo data 2011-07-01). Viso - 26 psl. Skaitome:

Pirkimas atliekamas laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo (demagogija).

Pirkimo objektas – grafinio dizaino ir maketavimo paslaugos, kurios apima Perkančiosios organizacijos savireklamos maketų, TVOU vasaros ir žiemos sezonų skrydžių tvarkaraščių, kvietimų (Verslo klubui, LSA salei ir kt.), proginių sveikinimų, „kaičiųjų“ interneto reklamų (banerių), reprezentacinių leidinių, vidaus bei lauko reklaminių stendų, nuorodų, iškabų ir kitų objektų maketavimą bei grafinį dizainą.

Pirkimo objektas į dalis neskaidomas, todėl pasiūlymas turi būti teikiamas visai nurodytai Paslaugų apimčiai.

Vertinimo kriterijus – mažiausia kaina (dizaino kokybės rodiklis, be abejo, kaina :) Kažin kodėl neskraidome rusiškais ar kinietiškais lėktuvais?)

Kvalifikacijos reikalavimai:

(tradiciškai) neteistas, likvidus (ne bankrutavęs), susimokėjęs valstybei mokesčius (iš atitinkamų institucijų pateikti tai įrodančias pažymas). (Jei esi neteistas, likvidus ir susimokėjęs mokesčius – automatiškai esi kvalifikuotas).

Techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai:

Teikėjo vidutinė metinė bendroji apyvarta per pastaruosius 3 finansinius metus turi būti ne mažesnė kaip 375 000 Lt (~30 000 Lt/mėn.)

Ne mažiau kaip 2 specialistai turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą aukštąjį dizaino ar dailės arba lygiavertį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų grafinio projektavimo patirtį;

Ne mažiau kaip 1 specialistas (WEB dizaineris-programuotojas) turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą aukštąjį meno ar informacinių technologijų srities išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 2 metų programų, susijusių su multimedia pristatymų kūrimu, naudojimo patirtį (pateikti CV, patirtį ir išsilavinimą įrodančius dokumentus. (Norim pigiai, bet aukščiausios klasės).

Per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos turi būti sėkmingai įvykdęs bent du su pirkimo objektu susijusius projektus, kurių bendra vertė būtų ne mažesnė kaip 250 000 Lt (brošiūrų, lipdukų, atvirukų, vidaus stendų, banerių, naujienlaiškių, dizaino adaptavimo kūrimo sferose). Pateikiami:

a) užsakovų pavadinimai, adresai ir asmenys kontaktams;

b) trumpas sutarčių aprašymas;

c) teiktų paslaugų aprašymas;

d) sutarčių įvykdymo data;

e) užsakovų atsiliepimai apie suteiktas paslaugas;

f) sutarties vertė;

g) jei pagal sutartį buvo teikiamos ne tik maketavimo arba grafinio dizaino paslaugos, turi būti nurodyta, kokią vertę sutartyje turėjo maketavimo arba grafinio dizaino paslaugos, t.y. už kokią sumą buvo teiktos grafinio dizaino ir maketavimo paslaugos.

Laiduoti sutartį X Lt pinigine suma, priežastis: "Bet koks Tiekėjo prievolių pagal sutartį ir jos priedus pažeidimas, dalinis ar visiškas jų nevykdymas ar netinkamas jų vykdymas."

Pasirašyti "SUTARTIES SĄLYGŲ ĮVYKDYMO GARANTIJĄ", kurioje bankas už konkurso laimėtoją X Lt pinigų suma garantuoja, kad jis įvykdys įsipareigojimus.

Pasirašyti "PASIŪLYMO LAIDAVIMO RAŠTO FORMĄ", "PASIŪLYMO GARANTIJOS FORMĄ", "TIEKĖJO DEKLARACIJĄ", "TIEKĖJO SĄŽININGUMO DEKLARACIJĄ".

Plius, aišku, baudos, delspinigiai, gąsdinimai ir t.t.

Man rodos aš sapnuoju, nes visa ši nesąmonė tam, kad pateikti grafinio dizaino ir maketavimo paslaugų 1 val. bei bendrą pasiūlymo kainą! Atkreipiu dėmesį - metinės darbų apimtys net nenurodytos, net nežinia, ką konkrečiai reikės daryti, bet kainą norima žinoti!

Ir kaip prabusti iš šio košmaro Europos vidury (pakrašty)?

P.S. Pasaulio Ekonomikos Forumo atliktas šalių konkurencingumo vertinimas rodo, kad Lietuvos VIDINĖ konkurencija paskutiniais metais žymiai pablogėjo – 2010 m. Lietuva nukrito 17 vietų ir dabar užima 100-ąją vietą iš 139 vertintų šalių (Latvija – 74, Estija- 33). Lietuva atsilieka nuo Sirijos, Mozambiko ar Bangladešo

Mindaugo karūnacijos minėjimo istorijos

2011-07-05T11:02:00.011+03:00

Mindaugo karūnacijos metinių, kitaip – Valstybės dienos – vizualinė komunikacija man priminė 2003-uosius...

Tais metais LGDA kartu su Kultūros ministerija surengė plakato ir logotipo konkursą, skirtą įamžinti Mindaugo karūnacijos 750-ąsias metines. Laimėjau abejose kategorijose (viso buvo pateikti 21 plakato ir 80 ženklų projektai), tačiau naudojamas buvo tik logotipas. Abi premijas ministerija sumokėjo, bet mano plakatas (viduryje) kažkam užkliuvo ir liko "stalčiuje". Miestą (miestus?) užpildė oranžiniai-tekstiniai plakatai (nepatvirtintais duomenimis dail. A.Každailio darbas).

Tais pačiais metais Seimas per leidyklą "Valstybės žinios" išleido dar vieną nacionalinį plakatą, skirtą tai pačiai sukakčiai paminėti, kurį sukūrė dail. Bronius Leonavičius. Plakatas išties puikus. (Beje, B.Leonavičius dalyvavo ir LGDA/KM konkurse, kuriame su kitu plakatu užėmė trečią vietą.)

Štai šis plakatas atgimė ir 2011-aisiais. Dabartinė kampanija yra vėl privati JCDecaux iniciatyva (kaip kad buvo su Lietuvos vardo paminėjimo 1000-čiu 2009-aisiais). Belieka tik apgailestauti, kad valstybė nebeskiria lėšų iškilių šalies datų paminėjimui.

Adbusters LT

2011-07-02T16:06:00.000+03:00

Kūribingieji Adbusteriai :) Tinka prie trečiadieninio "Swedbank" įvykio.

Skepticizmas, kurį patvirtino australai

2011-07-02T12:40:00.005+03:00

Nuo pat pirmojo Lietuvos prekės ženklo konkurso (kurį laimėjo-nelaimėjo "DDB Vilnius") aš buvau skeptiškas dėl formuluojamų užduoties sąlygų. Visų konkursų organizatoriai visuomet norėjo nušauti du zuikius: kad būsimas logas tiktų ir turizmui ir ekonomikai skatinti. Mano giliu įsitikinimu tai neįmanoma.

Australai, nors jie vaikšto beveik žemyn galva, mąsto daug blaiviau. Vyriausybė sukūrė 4 m. ekonomikos skatinimo planą (programai skyrė 20 Mln USD) ir jį lydintį vizualinį stilių. Konkursą laimėjo "M&C Saatchi", vizualinį identitetą sukūrė jų padalinys Australijoje "Re". Ženklą pavadinčiau "3 viename": bumerangai / lengva užuomina į Australijos kontūra su Tasmanijos sala / rodyklės. Šriftas – "Linotype Veto" (vienas stilius 64 €).

Štai ką šia tema pasakė Australijos prekybos ministras Simon Crean: “We want a clear vision of how Australia should be seen by the rest of the world in the 21st century. We will be looking for agencies to build a contemporary national brand – one which captures the essence of Australia – not just a great place to visit but a great place to live, work, and invest – a trusted trading partner and a great place to pursue an education. This is not just about a slogan and it goes beyond the on-going promotion of Australia as a global tourist destination – a reputation that is well established. Building Brand Australiais about promoting Australia as a nation producing quality products and services across a diverse field of activities. We need to get the message out that we are an innovative nation and a quality supplier to the world of key products such as clean energy and clean food.”

Lietuvoje šiais reikalais rūpinasi dvi įstaigos: "Investuok Lietuvoje" ir "Versli Lietuva". Dabartinį Lietuvos prekės ženklą (aut. "Smart Solutions") priskirčiau būtent verslo skatinimo tipui.

Kodėl aš nedalyvausiu AB "Lietuvos paštas" paskelbtame pašto ženklų konkurse

2011-06-30T16:18:00.011+03:00

AB "Lietuvos paštas" paskelbė (kaip visada – kukliai) 2012 m. konkursą pašto ženklams sukurti. Beje, kvietimo dalyvauti aš negavau, nors konkurso salygų antras punktas teigia: "Konkurso sąlygos pateikiamos visiems, kurie nori su jomis susipažinti, ir išsiunciamos dailininkams, dalyvavusiems ankstesniuose konkursuose". Tačiau aš jame nebedalyvausiu (nors esu laimėjęs tris pirmas vietas). Priežastis – "žaidimo taisyklės".

Konkursas yra anoniminis, tačiau, pvz. jau 10 metų ketegorijoje "Žymūs žmonės" laimi ta pati autorė, kurios stilių ir neprofesionalas pažins. Kaip su anonimiškumu? O gal autorė Lietuvoje neturi konkurencijos, nes neliko dailininkų, iš internetinių fotografijų gebančių stilizuoti portretus?

Etatinio AB "Lietuvos paštas" dailininko šeima pastarąjį dešimtmetį laimėjo beveik 40% visų AB "Lietuvos paštas" pašto ženklų (anoniminių) konkursų. Galbūt išskirtinio talento dėka, nors jo pavardę grafinio dizaino/grafikos pasaulyje vargu ar girdėjote. Neprošal priminti, kad Pašto mokos ženklų leidybos komisijos sudėties (ta, kuri renka nugalėtojus, ji sudaroma Susisiekimo ministro isakymu) jūs viešoje erdvėje niekur nerasite. O tarp jos narių – AB "Lietuvos paštas" dailininkų bendradarbiai. Ir taip daugelį metų.

P.S. Privačių įmonių skelbiamuose konkursuose paprastai būna toks punktas – "Konkurse negali dalyvauti kompanijos darbuotojai ar jų šeimos nariai".

Nepadarysi tu, padarys už tave

2011-06-30T09:21:00.008+03:00

Artėjant Europos vyrų krepšinio čempionatui aktyvėja atributikos pasiūla. Žinia, patekti tarp tokio kalibro renginių oficialių atributikos tiekėjų nėra taip paprasta.

Skulptorius ir tapytojas Tadas Gutauskas visada pilnas idėjų ir nesnaudžia. Ir kas svarbu - jis ne tik idėjų generavimo, bet ir jų įgyvendinimo "mašina", realizavęs tokius mega projektus, kaip "Verpstė" Vingio parke, "Laisvės (Baltijos) kelias" Konstitucijos pr., skulptūrą krepšiniui prie "Siemens", "Dvynius" prie "Verslo trikampio" Goštauto g.

Savo išvystytą lietuviškų užgavėnių kaukių koncepcijos pritaikymą suvenyrams ir čempionato atributikai jis pasiūlė čempionato organizatoriams ir gavo jų palaiminimą. Projekte "Unikalu LT" dar dalyvauja Algirdas Kaušpėdas (koks jo vaidmuo – man liko mįslė) ir verslo konsultantas Mantas Goštautas. Idėja išties įdomi, šmaikšti ir originali, ji ryškiai išsiskiria iš bendros "Pilies gatvės stiliaus" pasiūlos.

Verslo mašinėlė jau užsukta, tad linkiu jai neužstrigti.

Seniausias pasaulyje registruotas logotipas

2011-06-28T21:02:00.008+03:00

Retas žino, kad seniausias pasaulyje registruotas prekės ženklas (logotipas) – paprastas raudonas trikampis – priklauso britų alaus kompanijai "Bass".

Tai įvyko 1876 m. sausio 1 d., kuomet įsigaliojo Jungtinės Karalystės prekės ženklų įstatymas. "Bass" atstovas prie registro ofiso prastovėjo visą naktį ir savo ženklą kompanija užregistravo pati pirmoji.

Beje, "Bass" alų matome įamžintą ir žinomoje Eduardo Manet drobėje "Folies Bergère baras" (1882 m.). Reklama amžiams :)

Lietuviško dizaino ypatumai

2011-06-27T16:35:00.000+03:00

Įdomių iškabų Vilniuje galima išvysti.

Sepuku kultūros vardan

2011-06-27T16:11:00.017+03:00

1970 m. lapkričio 25 d., protestuodamas prieš japonų nacionalinės dvasios bei kultūros vulgarizaciją ir amerikonizaciją, bene garsiausias pokario japonų rašytojas Mishima Yukio viešai pasidarė sepuku.

Lietuviai garbės kodekso neturi, tad panašių aukų kultūros vardan mūsuose neišvysime. O save žeminame beveik ties kiekvienu žingsniu.

Štai vizualiai puikus renginio plakatas, tačiau dizaineris patingėjo "Adobe Illustrator" ar "Indesign" meniu paieškoti "Glyphs", kad bent rankiniu būdu ant nelietuviško šrifto "e" uždėtų taškus (jau nekalbu apie fonto sulietuvinimą "FontLab" pagalba, kas užtruktų apie 15–30 min.). Uždėjo kažin kokį bumerangą. Užsakovas džiūgauja, vadybininkai patenkinti, dizaineris didžiuojasi. Net Savivaldybės kalbininkams neužkliuvo...

Skausmingas rebrandingas

2011-06-22T18:34:00.006+03:00

Jau senokai baigėsi informacijos kampanija, anonsuojanti, kad "Ragutis" susigrąžino senąjį istorinį pavadinimą "Volfas Engelman". Keitimo motyvas – pasiūlė kolektyvas (!?). Gal senasis pavadinimas tiesiog susidėvėjo? Kažkokių rimtų strateginių priežasčių "Ragutis" taip ir neįvardijo. Bus įdomu ateityje sužinoti ar rebrandingas išties pateisino kompanijos lūkesčius.

Tačiau tokio kalibro kompanijai nedovanotinai ilgai nepavyksta įdiegti naujosios svetainės, panašu, kad nesinchronizuoti veiksmai su naująjį tinklapį kuriančia kompanija. Bene du ar tris mėnesius matomas tas pat anonsas – "Jau greitai". O ir landa palikta – iš http://ragutis.lt/ galima atsisiųsti fotografijų archyvus.

Beje, kalbant apie naująjį kompanijos logotipą - kas jį sukūrė nežinau, tačiau paties alaus "Volfas Engelman" etiketės logotipas gimė firmoje "Lukrecija BBDO". P. Garkausko nuotrauka.

In The Jungle / The Mighty Jungle / The Lion Sleeps Tonight

2011-06-22T18:11:00.003+03:00

Šiandien bankas "Finasta" pristatė savo naująjį logotipą-prekės ženklą. "Verslo žinios" naujajam logui prikišo simbolio (liūto) panašumą su liūdnai garsiu banku "ING" (pastarojo liūtas labiau į katę panašus). Man tai labiau primena priekabių ieškojimą: liūtas - tradicinė ir mėgiama bankų įvaizdžio dalis, kodėl gi juo nepasinaudojus (jei tai banko įvaizdžiui tinka)? Nejau "ING" turi ekskliuzyvines teises į liūtus? :)

Kitas klausimas ar išties bene mažiausiam Lietuvos finansų rinkos dalyviui tinka liūto įvaizdis? Manyčiau, kad čia kiek per stipriai užsimota.

„Finastai“ keliame ambicingus tikslus – kelerių ateinančių metų bėgyje bankas turi tapti ryškiu žaidėju Rytų ir Centrinės Europos regione investicinės bankininkystės ir turto valdymo srityje“, - sakė AB „Finasta Holding“ stebėtojų tarybos pirmininkas bei pagrindinis grupės akcininkas Vladimiras Antonovas.

Iš "Finastos" pranešimo spaudai: "Raudoname logotipo fone vaizduojamas liūtas perteikia aiškų vertybių derinį: raudona spalva simbolizuoja lyderystę, dinamiškumą ir veržlumą. Liūtas – patikimumo, orumo, drąsos, išminties ir stiprybės simbolis. Visos šios savybės yra ypatingai svarbios investiciniam bankui, kuris pataria žmonėms investicijų, finansų valdymo ir privačios bankininkystės klausimais."

Mano manymu liūtas, kaip simbolis, tiktų jau aukštumas pasiekusiems, o tik ketinančiam dėl to kovoti reikėtų agresyvesnio ir jaunatviškesnio simbolio.

Tačiau didžiausi mano priekaištai būtų liūto stilizavimo piešiniui. Aš matau:

galinę koją trumpesnę uz priekinę;
antra priekinė koja, esanti šešėlyje, sukuria klaidingą (per stambų) priekinės kojos kontūro įspūdį;
tik du pirštus galinėje kojoje, lyginant su priekinės trimis pirštais;
trumpoką (lyginant su galva) kūną;
liūto galvos bruožus perdėm primenančius žmogaus bruožus (ypač "įkritę skruostai");
abejoju ar uodegai parinka geriausia vieta;
3D efektas ant karčių suteikia labiau plastmasės nei metalo įspūdį;
prastai dera tinklapyje (gal net per smulkus);

Naująjį identitetą sukūrė "Lukrecija BBDO", senojo autorė - "EuroRSCG MIA".

Dizaino nereikia "daryti"

2011-06-22T16:42:00.003+03:00

Dizainą reikia kurti. Deja, programos "Tebūnie naktis" VDA projektui "Meno celės" dizainas anoniminio autoriaus buvo "padarytas". Pavyzdys, koks neturėtų būti komunikacinis dizainas. Gaila, kad tai Dailės akademijoje. O pats re[n]ginys buvo visai įdomus.

MEVAD paslaptis

2011-06-22T16:39:00.005+03:00

Viena seniausių ir didžiausių Lietuvos tinklinių reklamos agentūrų (įregistruota 1997 m.) "McCann Erickson Vilnius Astos dizainas" turi ir patį išskirtiniausią Lietuvoje komunikavimo internete stilių - ji nemato poreikio tai daryti, todėl ir neturi nei savo tinklapio, nei kampo FB, Youtube ar Twitteryje.

Visgi, kaip teigia psichologo Paul Watzlawick pirmoji komunikavimo teorijos aksioma "One cannot not communicate: Every behaviour is a kind of communication. Because behaviour does not have a counterpart (there is no anti-behaviour), it is not possible not to communicate."

Beje, ir kaip teisingai įvardinti kompaniją aš lig šiol nežinau: McCann Erickson Vilnius Astos dizainas, ar McCann Erickson Vilnius, ar tiesiog Astos dizainas. O motininė agentūros kompanija visai neseniai atnaujino savo vizualinį identietą.

Jaunojo dizainerio prizas 2011

2011-06-19T16:34:00.002+03:00

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje "Jaunojo dizainerio prizą" (4000 Lt), funduotą LR Švietimo ir mokslo ministerijos, laimėjo:

Pramoninio dizaino kategorijoje - Arūnas Sukarevičius (VDA Dizaino katedra, darbo vadovas - doc. Povilas Juškaitis) už projektą "Krėslas su kišenėmis".
Grafinio dizaino kategorijoje - Laima Griciūtė (VDA Kauno dailės fakultetas, darbo vadovas - prof. Jonas Venckūnas) už projektą "Vizualinės priemonės gamtosaugine tema".
Rūbų dizaino kategorijoje - Dainius Bendikas (VDA Kostiumo dizaino katedra, vadovė - prof. Jolanta Talaikytė) už projektą "Mėnulio vienuolis".

Komisiją sudarė - Sandra Straukaitė, Vitalis Čepkauskas, Marius Urbanavičius (VDA DIC), Vytautas Puzeras ("Puzero"), Nauris Kalinauskas ("Contraforma"), Aidas Urbelis ("Ai-Du Branding") ir Paulius Gasiūnas.

Apie mus, jus ir visus kitus: 1-10-90

2011-06-10T12:16:00.003+03:00

2005 m. tinkloraštininkai Ben McConnell and Jackie Huba nustatė štai tokį dėsningumą: internete 1% kuria turinį, 10% prisideda prie šio turinio tobulinimo ar modifikavino (interaktyvumas), o 90% yra pasyvūs skaitytojai. Tokią hipotezę dar 1992 m. iškėlė "AT&T Laboratories" darbuotojas Will Hill. Tad kokios išvados? "The Guardian": nedėkite per daug vilčių į internetą.

Konkursas, kurį pralaimėjau

2011-06-10T01:01:00.003+03:00

Mykolo Romerio universitetas ėmėsi drąsaus žingsnio – keisti savo įvaizdį. Retai Lietuvos aukštosios mokyklos ryžtasi rebrandingui ir savęs perpozicionavimui, nebent gyvenimas priverčia (LSMU). O rezultatas visai įdomus (nežiūrint į nepatenkintų studentų MRUSA FB svetainėje pastabas). Gal tik kiek keista kažkodėl asimetriška "M" raidė bei spalvų "linksmumas" rizikuoja formuoti, chmmm – "lengvabūdišką" įvaizdį, tačiau tarp Lietuvos valstybinių aukštųjų mokyklų logotipų MRU dabar atrodo šiuolaikiškiausiai (gal net per šiuolaikiškai?) – vadinasi to ir siekta. Tikėkimės, kad geometrinių figūrų naudojimas nebus sezoninė mada. Identitetą sukūrė "Inorek & Grey".

P.S. Konkurso pagrindinis kriterijus buvo kaina.

Fenomenas, vardu "Gintraka"

2011-06-10T00:10:00.001+03:00

Ir vėl apie kalbą. Ir apie šriftą. Prieš metus–du jau rašiau apie logika (ir rinkodarine taip pat) sunkiai paaiškinamą fenomeną – klonuotas gintaro ir lino parduotves pagrindinėje Senamiesčio arterijoje.

Šįkart noriu atkreipt dėmesį į jų iškabas. Mįslė – kas bendra tarp baltiško gintaro bei lino dvasios ir Viktorijos epochos medinių raižinių įkvėpto "Algerian" (ir atspindinčio XIX a. Š. Afrikos meną?) šrifto? Be kita ko, tai, ko gero, po "Comic Sans" antras pagal "populiarumą" tarp dizainerių šriftas. Prieš siūlydami klientui, susipažinkime su šrifto istorija.

Ir dar. Parduotuvės skirtos turistams. Todėl įdomu kokio velnio visi užrašai TIK lietuviški (čia būtent tas atvejis, kuomet lietuvių kalba turėtų būti antrinė)? Rinkodaros genijai. O gal tuo naivumu ir žavi Lietuvėlė? :)

Dvejopas jausmas

2011-06-09T23:23:00.000+03:00

Atkreipiau dėmesį į Senamiestyje esančią "Rimi" parduotuvę. Kodėl žiūrint į iškabą apima dvejopas jausmas? Iš vienos pusės smagu, kad "Rimi" pažabojo įprastą prekybininkų norą būti bet kokia kaina rėksmingai matomiems, iš kitos keista – balta iškaba ant balto fono? Iš kur toks kuklumas? Ir jau visai įprastas "mums-ant-jūsų-kalbos-nusispjaust" vaizdelis – parduotuvė skirta turistams (tik angliškas "Supermarket"). Primenu, kad "Rimi Supermarket" nėra registruotas prekinis ženklas (oficialus "Rimi" pavadinimas yra "Rimi Lietuva").

DK GDS bakalaurų darbų gynimai

2011-05-31T11:19:00.000+03:00

Birželio 2 d., nuo 10 val. M3 I-o a. galerijoje vyks Dizaino katedros Grafinio dizaino specializacijos (įstojusieji iki 2010 m. yra DK GDS studentai) bakalauro darbų gynimai. Vietos daug, tad maloniai kviečiame :) Šiais metais dominuoja ekperimentiniai-konceptualūs ir socialinės tematikos projektai.

Homogenizacija arba kaip išnyko studento darbas

2011-05-29T21:40:00.007+03:00

Retas beprisimena, kad vienas ilgiausiai išsilaikiusių ir vienas žinomiausių lietuviškų logotipų buvo sukurtas Vilniaus akademijos dizaino studento Antano Jonušo (dabar "Brand Works"), berods 1995 m. Ir štai logotipas jau archyve.

"Omnitel" istorijoje būta daugelio modifikacijų aplink logotipą ("trikampiai", "keturkampis"), tačiau kompanija niekada neišdrįso prisiliesti prie logo ar jo spalvos, nors jo "šaltumu" skundėsi, kiek pamenu, nuo pat pradžių.

Ir štai "Omnitel" savininkės "TeliaSoneros" sprendimu homogenizacijos banga, prasidėjusi "TeliaSonera" valdomose kompanijose Azijoje, atsirito ir iki mūsų. "Omnitel" tapo klonu. Naująjį logotipą sukūrė garsioji "Landor". Stiprioji jo pusė – spalva (tikiuosi ji netaps nemadinga vos už kelių metų), radikaliai išskirianti "Omnitel" iš konkurentų, bei įkūnijanti lyderio statusą ir organišką atspirtį nuo tamsiai mėlynos (kita vertus – ar "Landor" dizaineriai apie tai mąstė, kurdami visą logų šeimą?). Beje, spalvos pavadinimas sukėlė nemažą ažiotažą žiniasklaidoje, mat kažkodėl "Omnitel" ją įvardino "purpurine", nors kiekvienas mato, jog tai violetinė.

Kiti simboliai gerokiai sunkiau suvokiami. Akmenėlis ir telekomunikacijos? "Tvarstis" ir …? Dizaino bendruomenėje didelį nusistebėjimą sukėlė jau iki skausmo pažįstamos "Helvetica" panaudojimas (nejau nepakako biudžeto originaliam fontui sukurti?), bei keistoka šrifto personifikavimo strategija – tik kai kurių raidžių užapvalinimas.

Manau, atsinaujinimas "Omnitel" buvo būtinas (tačiau po garsiosios rinkodarinės reformos gerokai pavėluotas), o ar tai sukurs stipresnį ryšį su vartotojais – pamatysime ateityje.

P.S. Iš istorijos. Philas Knightas ("Nike" įkūrėjas) "Swoosh" dizainerei, dizaino studentei Carolyn Davidson 1971 m. už ženklą sumokėjo 35 JAV dol., tačiau 1983 m. jai padovanojo dar ir briliantinį žiedą ir (nežinomo dydžio) "Nike" akcijų paketą. Ar taip pasielgs ir "Omnitel"? :)

Neramu

2011-05-26T11:48:00.000+03:00

Dinaminiams identitetams (Paul Hughes terminas) kurti nebepakaks Adobe CS. Teks išmokti programavimo įgūdžių arba kooperuotis su programuotoju. Pvz. MIT Media Labs identitetą studija "The Green Eyl" kūrė su "Processing" programa.

Big Bang

2011-05-16T23:46:00.005+03:00

Vilniuje praūžė dizaino taifūnas - "Icograda Design Week" + "ED Awards". Renginiai išties buvo įspūdingi, praėjo sklandžiai ir manau, kad lietuviškas blynas neprisvilo. Konferencijos buvo įdomios ir kas būtų norėjęs, būtų įėjęs ir be mokesčio.

Visgi negaliu nepastebėti dviejų liūdnų faktų – renginiai VISIŠKAI nesudomino tiek mūsų žiniasklaidos (googlas neleis man sumeluoti), tiek verslininkų bei politikų. Taip, atidaryme Rotušėje dalyvavo Vilniaus meras; taip, konferencijos atidaryme pasakė kalbas du ministrai, kurie po pirmo pranešimo išskubėjo tvarkyti valstybės. Ir tai viskas :( "Lava Design" siela Paul Hughes šią asimetriją (dizainerių vs verslininkų/politikų santykis) taip pat pastebėjo. Kurgi mums varžytis su madų festivaliais, į kuriuos taip veržiasi mūsų politinis/verslo elitas (ir ne tik). Neprošal priminti, jei jie užmiršo, kad dizainas kuria pridėtinę verslą ir reputaciją VERSLUI, ir kad dizainas, o ne pigi darbo jėga, gali "ištempti" Lietuvos ekonomiką.

P.S. Kiek prislopo tinkloraščio veikla, nes "Mata Hari" veikla sudomino Mokesčių inspekciją, kuri atsiuntė ne bet ką, o Operatyvinės kontrolės (!) inspektorių grupę (t.y. apsilankymas be perspėjimo). Matyt kelių žmonių studija ir esame tas mistinis šešėlis, kuris slepia milijonus…

5 dizaino tiesos pagal Massimo Vignelli

2011-05-02T23:51:00.000+03:00

Ką čia bepridursi. Galima tik mokintis.

Reminiscencijos

2011-04-30T14:41:00.000+03:00

Eksperimentavo "Maxima" (2000 m.), eksperimentavo ir Aleksandras Rodčenko (1923 m.). Nepaisant beveik 80 metų skirtumo, rezultatai panašūs.

"Taupa" pakuotės dizainas užpatentuotas Valstybiniame patentų biure 2001-03-83, "Taupa" logas – 1997-11-13, dizaino autorius man nežinomas.

Plagiatas pagal Adrianą Frutigerį

2011-04-27T23:56:00.003+03:00

Tadžikų (?) kilmės (dabar dirbančios Vokietijoje) dizainerės ir iliustratorės Janos Frank tinklapyje aptikau cituojamas įdomias legendinio tipografo A.Frutigerio mintis apie plagiavimą.

Svetimus darbus, jų fragmentus, kompozicijas ir idėjas galima interpretuoti savaip ir vystyti toliau savo kryptimi. Darbas nėra vogtas, jei jis autoriaus interpretuotas savaip ir jame liko kažkoks atsiminimas, užuomina į tai, iš kur mintis atkeliavo. Idėja yra vogta, jei ją pasiskolindamas, autorius "išsuko iš savo vagos" ir sukurė kūrinį, mažai besiskiriantį nuo darbo, į kurį jis žiūrėjo ir kuris ryškiai skiriasi nuo jo paties stiliaus.

Beje, Jana parašiusi labai smagią knygą "Dizainerio maniako dienoraštis", kurią išleido A.Lebedevo leidykla. Rekomenduoju paskaitinėti.

Ar jaučiate, kad esate pačiame revoliucijos centre?

2011-04-18T00:29:00.003+03:00

Kaip teigia knygos "Socialnomics" (kuri pateko į Amerikos rinkodaros asociacijos "2010 metų knygos" nominacijos finalą) autorius Erik Qualman (Hult International Business School profesorius), esame pasaulinės socialinės media revoliucijos centre. Užtenka pažvelgti į skaičius.